Kviečiame susipažinti su 1920-1940 m. Būtingės pereinamojo punkto viršininku dirbusio Benedikto Bagdanavičiaus šeimos gyvenimo istorija. Parodos nuotraukos atskleidžia didvyrišką ir dramatišką šios paprastos lietuvio ir vokietės šeimos, gyvenimo istoriją.
Benediktas Bagdanavičius (1892-1961) buvo vyriausias vaikas Skuode gyvenusioje gausioje 8 vaikų mažažemių valstiečių šeimoje.
1919 m. kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei jis tampa Skuodo muitinės prie sienos su Latvija pereigūnu.
1920 m. paskiriamas Būtingės pereinamojo punkto prie kelio Klaipėda-Liepoja ir sienos su Latvija viršininku.
1940 m. sovietinei armijai okupavus Lietuvą Būtingės pereinamasis punktas panaikinamas, darbuotojai atleidžiami iš darbo, o pastatai nugriaunami.
1941 m. birželio 22 d. nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą ir čia pradėjus vykdyti žydų genocidą, B. Bagdanavičiaus šeimos namai Būtingėje tampa nuo genocido besislapstančių Darbėnų žydų prieglauda.
1944 m. sugrįžus sovietinei kariuomenei, B. Bagdanavičiaus šeima išvaroma iš savo namų, o jis pats 1945 m. kartu broliu Vincentu išvežamas į Kareliją vergiškam darbui prie Baltosios-Baltijos jūrų kanalo statybos.
1946 m. jam gyvam pavykus sugrįžti į Lietuvą B. Bagdanavičius šeima apsigyvena Šventojoje kur, netekus savo būsto, tenka glaustis pas žmones.
1948 m. gegužės 22 d. B. Bagdanavičius su žmona Katerina ir sūnumi Ramučiu kaip ,,buožės” ištremiami į Irkutsko srities Bolšaja Rečka kaimą Sibire. Abi dukros Laimutė ir Aldona, kadangi tuo metu mokosi Klaipėdoje, tremties išvengia.
1957 m. Bagdanavičių šeima iš tremties grįžta į Lietuvą ,įsikuria Šilutėje, kur gyvena jų dukra Laimutė.
2016 m. Katerina ir Benediktas Bagdanavičiai už parodytą didvyriškumą karo metais, gelbstint žmones nuo nacių genocido, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu (po mirties) apdovanoti Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais.