„Mokykloje labiausiai patiko lietuvių kalba ir literatūra, prancūzų kalba ir fizinis lavinimas. Sunku patikėti, bet jau 10-oje klasėje sužavėtas prancūzų kalbos mokytojos Stefanijos Bračaitės pasakojimų apie Paryžių turėjau tik vieną svajonę: kaip mokytis ir elgtis, kad įstočiau į Vilniaus universitetą, o paskui išvažiuočiau į Paryžių studijuoti ir apie tai parašyti knygą. Nors tais laikais šios svajonės atrodė absoliučiai neįmanomos... Dalyvavau kone visur, kur tik priimdavo – literatų būrelyje, mokyklos tinklinio rinktinėje, dainavau chore. Jei ką gyvenime pasiekiau, jei įgyvendinau savo svajonę, tai Palangos mokytojų dėka. Turėčiau išvardinti visus, bet paminėsiu tik keletą: Joną Brindzą, įžvelgusį ir tobulinusį mano literatūrinius sugebėjimus; S. Bračaitę, pagimdžiusią mano didžiausią svajonę; Algirdą Taurinską, sugebėjusį įskiepyti meilę fizikai, disciplinai, kuri sekėsi bene sunkiausiai; Gediminą Kundrotą, įdiegusį mintį, kad norint ko nors pasiekti reikia labai daug dirbti, ir, žinoma, direktorių Joną Kazlauską. Visada šiltai prisimenu prie tvarkos ir darbo pratinusius sutuoktinius Zarankas ir Adą Liachovičių, leidusį suprasti, kad tikslieji mokslai, ypač matematika, turi savo grožio ir žavesio.“
Rašytojas, vertėjas, žurnalistas, kino istorikas ir kritikas, eseistas, prizininkas JONAS LAIMONAS TAPINAS, Gimnaziją baigęs 1962 metais.
„Gerai sekėsi istorija, literatūra, fizinis lavinimas, dailė, muzika. Buvau „A“ klasėje, sportininkų. Tapome Lietuvos lengvosios atletikos aukso medalininkais. Lankiau orientacinio sporto būrelį, esperanto kalbos kursus, literatūros būrelį, dalyvaudavau olimpiadose, baigiau Palangos vaikų muzikos mokyklą. Buvo sunkus metas – okupacija, tad negalėjau reikštis kaip tikintysis, kaip Lietuvos patriotas. Sunku buvo ir mokytojams... Įsiminė tie, kurie sugebėjo žmogiškumą perteikti, nors ir slėpdami tai „tarp eilučių“. Neišskiriu nė vieno, bet daug geros įtakos turėjo auklėtojas J. Brindza, mokytojas Vytautas Kusas, direktorius J. Kazlauskas, kūno kultūros mokytojas J. Zaranka, prancūzų kalbos mokytoja B. Bogačionkienė ir daugelis kitų garbingų mokytojų.“
Poetas, teologas, aktyvus Kretingos pranciškonų vienuolyno atkūrimo dalyvis, Amerikos žurnalistų sąjungos narys, pedagogas EDMUNDAS ATKOČIŪNAS, Gimnaziją baigęs 1962 metais.
„Mokykloje labiausiai patiko kartą per savaitę vykstančios gamybos dienos. Tada vietoj pamokų eidavome į mokyklines gintaro apdirbimo dirbtuves. Negalėjau pakęsti mezgimo, siuvinėjimo ir kitų rankdarbių, todėl nuolat prašiausi į berniukų grupes, kurie dirbo „rimtesnius“ darbus: braižė, šlifavo, montavo ir kt. Pavyko pakeisti net griežtojo fizikos mokytojo Stulgio nuomonę įrodant, kad mergaitės – puikios elektrotechnikės. Buvau išimties tvarka priimta į būrelį. Labai gerbėme ir mylėjome savo auklėtoją rusų kalbos mokytoją Zavjalovą – Černovą. Pokštavome kaip ir kiti. Svarbiausias tikslas – pakeisti pamokos temą ir atitolinti atsakinėjimą prie lentos. Piknaudžiavome tuo, kad mokykloje senosios krosnys praleisdavo dūmus, todėl nuolat įtikinėdavome fizikos mokytoją Taurinską, kad klasėje jaučiasi dūmų kvapas ir mums negera. Žinoma, mokytojas, susirūpinęs mūsų sveikata uostinėdavo krosnį, kraipydamas galvą, stebėdavosi... Mums to ir tereikėdavo.“
Gamtos mokslų mokytoja, aktyvi Kuršių kultūros propaguotoja DALIJA MIKALAUSKAITĖ, Gimnaziją baigusi 1962 metais.
