Veidai Palangoje - naujienos

Birželio 18 d. rašytojos Žemaitės memorialiniame muziejuje vyko etninės kultūros puoselėtojų pagerbimo šventė. Kaip rašo Palangos miesto savivaldybė, Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos taryba už kanklių ir tradicinių instrumentų populiarinimą įvertino ir pagerbė mūsų krašto šviesuolę – Jurgitą Petkutę-Marcinkienę. Jurgita – Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos mokytoja ekspertė, tradicinių kanklių ansamblio „Ruzgelė“ vadovė.

Balandžio 9 d., minint monsinjoro Kazimiero Vasiliausko gimtadienį,  Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė įamžinti legendinės moters, politinės kalinės, palangiškės Jadvygos Bieliauskienės atminimą.  Ant pastato Antakalnio g. 43, kuriame ji gyveno, savivaldybės lėšomis bus  įrengta atminimo lenta.  Vilniuje yra dar vienas pastatas, ant kurio derėtų įamžinti moters, privertusios raudonuoti M. Gorbačiovą, vardą.  Kitapus Seimo, Gedimino prospekto ga...

Palangiškis Mantas Srebalius šį pavasarį pradėjo išskirtinį žygį – dviračiu per visą Europą, nuo Gibraltaro uolos pietuose iki Hamburgo šiaurėje. Iš viso – apie 3 500 km, kalnai, pakrantės, miestai ir netikėtumai. Tai kelionė, kurioje dera sportas, kelionių džiaugsmas ir… verslas. „Noriu parodyti, kad galima derinti keliones, sportą ir verslą“, – sako Mantas, kuris taip pat yra platformos „Cohost“ įkūrėjas. Ši platforma padeda būstų savininkams prižiūrėti...

1909 m. kovo 15 d. palangiškių Jono ir Petronėlės Žemaičių šeimoje gimė Jonas. Tai liudija kovo 29 d. įrašas Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios Krikšto metrikų knygoje. Traukė pajūris „Pajūris nuo vaikystės traukė J. Žemaitį. Gal dėl to, kad Palangoje buvo gimęs, Kretingoje gyveno tėvas, vasaros atostogas praleisdavo Palangoje. Vėliau Jūros vardu jis pavadino savo sukurtą partizanų sritį, o savo korespondencijai ne kartą parinko su jūra...

2025 m. vasario 26 d. į Amžinojo poilsio vietą buvo palydėtas partizanas, dimisijos leitenantas, politinis kalinys ir tremtinys Kazimieras Algirdas Pečiukonis. Nuoširdžiai dėkoju visiems už išskirtinę pagarbą mus palikusio žmogaus asmenybei, jo gyvenimo ir kovos dėl Lietuvos laisvės garbingam vertinimui, už sunkią atsisveikinimo valandą išsakytas užuojautas, parodytą dėmesį velionio šeimai ir artimiesiems.  Kazimiero Algirdo Pečiukonio šeimos ir jo artimųj...

Vasario 20 dieną į Amžinybę iškeliavo Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo dalyvis, partizanas, palangiškis Kazimieras Algirdas Pečiukonis. Jam buvo 95-eri. Su Kazimieru Algirdu Pečiukoniu galima atsisveikinti Palangos laidojimo namuose vasario 25 dieną (antradienį) nuo 16 val.  Trečiadienį 11 val. urna iš laidojimo namų  išnešama į Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią. Šv. mišios už mirusįjį bus aukojamos 11.30 val. Gimęs ir augęs Rudaminoje...

Savaitgalį Palangos miesto savivaldybės meras kartu su Palangos baseino vadovu, plaukti besimokančiais vaikais ir jų tėvais jubiliejaus proga pasveikino baseine dirbančią plaukimo trenerę Iną Paipalienę. „Šiandien rytas prasidėjo labai džiugiai – visų palangiškių vardu kartu su Palangos baseino vadovu Donatu, vaikais bei jų tėveliais pasveikinome iškilią plaukimo trenerę Iną Paipalienę gražaus jubiliejaus proga. Gerbiama Ina yra žmogus, kuris savo atsidavi...

Palangą galima pamilti ir ne dėl jūros ir pušynų, bet ir dėl ryškios asmenybės, pavyzdžiui, skulptoriaus  Antano Mončio. Būtent nuo šio menininko ir prasidėjo kretingiškio Romualdo Beniušio ir Palangos meilės istorija. Prieš kelis dešimtmečius užsukęs į Kretingos  rajone Mončių kaime gimusio skulptoriaus  muziejų Palangoje, kretingiškis buvo taip sužavėtas menininko kūryba ir ypač – jo biografija, kad  tapo šio muziejaus  rėmėju, įsitraukė į jo  veiklą, kū...

Šiandien sukanka 132 metai, kai gimė Grasilda Grauslytė-Šliūpienė, palangiškė, Jono Šliūpo žmona (antroji). Pagal rastą krikšto metriką ji gimė 1893 metais sausio 12 dieną Palangoje. Tėvas – Petras Grauslys (1848–1926), mama – Petronėlė Budrytė-Grauslienė (1851–1950), krikšto tėvai – Jonas Vainoras ir Grasilda Urbonaitė. Istoriografijoje vienur rašyta, kad Grasilda gimė 1899 metais, kitur – kad 1898 metais, tačiau rastame jos krikšto metrike parašyta 6-eri...

Spalio 23 d. Prancūzijos Lano (Laon) miesto Šv. Marcelio bažnyčioje įvyks multikultūrinės oratorijos „Mončys“ premjera. Tai – bendras lietuvių kompozitoriaus Lino Rimšos ir režisieriaus Alvydo Šlepiko kūrinys, sukurtas sekant skulptoriaus Antano Mončio (1921–1993) asmenybe ir jo kūryba. Kartu vyks ir jo kūrybos visuomenei pristatymas bei Lietuvos ir Prancūzijos menotyrininkų diskusija „Tarp lietuviškos ir prancūziškos menininko tapatybės“. Šis 138 km į šia...