Įvairiais muzikos stiliais drąsiai eksperimentuojanti atlikėja iš Vilniaus Karolina Mint, apibendrinusi savo muzikinius ieškojimus ir atradimus, neseniai išleido debiutinį albumą „Praminti“. 12 autorinės kūrybos kompozicijų aranžavo Berklio (JAV) muzikos koledžo studentai Domas Žeromskas ir Jonas Gliaudelis, o rinkinys finansuotas geros valios žmonių aukomis. Vos prieš mėnesį dienos šviesą išvydusios dainos bus pristatytos ir spalio 30 d. Palangoje vyksiančiame festivalyje „Sielos“.
Karolina Mint (tikrasis vardas Karolina Kieraitė), jau spėjo palikti keletą savo kūrybos pėdsakų Lietuvos muzikos erdvėje. Jos sukurtos dainos girdimos įvairiose muzikos platformose, o pernai metais jaunosmuzikantės atliktas kūrinys „Kitokia meilė“ pateko į Deboros Gvazdikaitės trumpametražio vaidybinio filmo „Gimęs antrą kartą“ garso takelį.
Šiuo metu Karolinos gyvenime prasideda naujas etapas ‒ kompozicijos studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Kodėl pasirinkai būtent muziką? Ką ji tau reiškia?
Šią kūrybinę kalbą man patikėjo mano Kūrėjas – ji iš manęs veržiasi. Norėčiau mokėti piešti, bet šioje srityje varžyčiausi nebent su vištos koja.
Muzika – tai, ko nebuvo prieš tai, atsiradimo stebuklas – kaip ir bet kokia kūryba, nauja mintis. Tik ši mintis turi girdimą išraišką. Man tai – komunikacijos forma, kalba, veikianti mus įvairiais paslaptingais būdais, apie kuriuos dar tiek nedaug žinome. Tik žinome, kad veikia.
Karolina, kūrybos pasaulyje keliavai skirtingais scenos vardais, dainavai su įvairiais atlikėjais. Ką reiškia pastaraisiais metais įsitvirtinęs tavo pseudonimas?
Kiekvienas gali interpretuoti savaip ir nesinorėtų to atimti. Du žodžiai – mėta (angl. mint – red. past.) ir mintis – tebūna užuominos, bet už jų slepiasi dar ne viena prasmė.
Kaip išrinkai savo albumui pavadinimą?
Man patiko žodžio praminti dviprasmiškumas. Praminti galime naujus dalykus, kurie dar neturi vardo (t. y. pavadinti), taip pat galime praminti naujus, dar neišvaikščiotus kelius. Pavadinime slypi ir žodis mintis, o man dainose išsakomos mintys taip pat yra labai svarbios.
Kūrėjo, muzikanto gyvenime yra daug įvairių akimirkų – įkvėpimo paieškos, tada rašymo, komponavimo etapas, galiausiai atlikimas. Kaip išgyveni kiekvieną iš jų? Kuris etapas tau svarbiausias, teikiantis daugiausia džiaugsmo?
Įkvėpimas dažniausiai ateina bekvėpuojant, t.y. bedarant. Jei muzikuočiau tik staiga išganingajai ilgai lauktai melodijai suskambėjus galvoje, mažai ką parašyčiau. Bet tikrai būna ypatingų momentų, kai intymaus klausymo, artumo akimirką atėjusi mintis, melodija, mane pačią nustebina taip giliai, kad persmelkia visą vidų ir kažką jame daro. Tai suprantu iš to, kad tais momentais niekaip negaliu sulaikyti ašarų, purtančio adrenalino ir kažkokio ypatingo prisilietimo. Tik jam praėjus, kūryba gali tęstis. Tie momentai būna išties ypatingi. Bet jų nesivaikau. Komponavimo etapas – tai žaidimas, bet jam reikia ir disciplinos. Bekomponuojant priimama daug kūrybinių sprendimų, kurie tam tikra prasme kažkiek vargina, todėl kūrinio aranžavimą ar net jo pabaigimą nejučia vis atidėlioju... Atlikimas – vaisiaus valgymas besidalijant juo su kitais. Saldu, gera, prasminga. Kiekvienas etapas savaip ugdantis. Bet pats pirmasis – dainos užuomazgos – tam tikra prasme yra mistiškiausias, trapiausias.
Jeigu reikėtų vienu, daugiausia dviem žodžiais apibūdinti savo atliekamą muziką, kaip jie skambėtų?
Mąstymui, ramybei.
Kokiam muzikos stiliui „Praminti“ atstovauja?
Albumas buvo aranžuojamas Berklio muzikos koledže studijuojančio džiazo pianisto Domo Žeromsko, tad išėjo mišinys tarp džiazo ir indie folk melancholijos. Sunku apibrėžti kokį nors vieną žanrą. Pradėjusi nuo vienų formų, ilgainiui pamatau, kaip jos savaime yra koreguojamos to, kas tiesiog veržiasi iš vidaus. O tie vidiniai procesai – apmąstymai ir interpretacijos, apie tai, kaip veikia Dievas, žmonės ir kas vyksta pasaulyje – manyje susimaišo ir įgauna savo išraišką, emociją, mintį.
Kokias temas sudėjai į šį rinkinį?
Temų, iš tiesų, nemažai. Įdomu, kad albumo pavadinimą sugalvojau dar prieš išsirinkdama kūrinius ir tik baigusi įrašus pastebėjau, kad rinkinyje yra dvi dainos apie ėjimą. Šis darbas ‒ tai paraginimas eiti su kryptimi. Kryptį mes galime sužinoti skaitydami Dievo žodį ir kalbėdamiesi su Juo, tačiau taip pat turime atsakomybę dėti žingsnius – neužsisėdėti vienoje vietoje.
Man ryšys su Dievu yra svarbiausias santykis, iš kurio išplaukia visi kiti santykiai ir požiūris į pasaulį. Dievas yra ir Mylimasis, ir Viešpats, ir Tėvas, ir Draugas, tad su Juo galima kalbėtis apie viską. Šis darbas taip pat atspindi ir mano pokalbius su Dievu, maldoje kilusias refleksijas, širdies išliejimą Tam, kuris yra artimas, o kartu viską valdo. Ne viena daina radosi kaip padrąsinimas, kurio man pačiai tuo metu reikėjo.
Kokia muzika tave formavo?
Kai atsirado galimybė dalytis diskais, ir internetas, pradėjau klausytis gerokai kitokios muzikos nei mano pažįstami: paauglystėje labai įtraukė egzotinių kraštų ir kultūrų folkloras – keltai, Indija, Turkija, Izraelis, Armėnija ir pan. Vėliau širdyje pražydo klasikos sodai, dar vėliau – metalo ir viskas puikiai derėjo tarpusavy, ir turėjo savo sezoną.
Kaip paskatintum kurti tuos, kurie nori, bet nedrįsta pradėti?
Dainų rašymo, kaip ir bet kokį įgūdį, reikia lavinti ir aštrinti. Per naktį to neišmoksi, pirma sukurta daina nebus geriausia. Tačiau jei jauti, kad nori pradėti rašyti, neslėpk Jo duoto brangakmenio ir tiesiog ženk pasitikėjimo žingsnį. Pati esu baigusi muzikos mokyklą, tačiau ten sudėti pagrindai nedaro manęs pranašesnės – šiais laikais kiekvienas norintis juos gali įgyti.
Ko išmokai šio albumo kūrimo procese?
Šis laikas man davė tikrai daug pamokų. Man atrodo, kad daug daugiau muzikantų galėtų imtis dainų įrašymo eidami žingsnis po žingsnio, bendradarbiaudami su kompozitoriais, prodiuseriais, aranžuotojais, garso režisieriais. Nes visko išmokstama bedarant, minant tuos naujus kelius savo gyvenime.
Įdomu, kad albumą kūrėme karantino sąlygomis, tad idėjų aptarimas vykdavo žinutėmis. Tam prireikė labai gerai pažinti vieniems kitų komunikacijos, darbo stilių, kūrybines prieigas, suderinti vizijas. Pamačiau, kaip kartais tie patys žodžiai yra visiškai skirtingai suvokiami. Pavyzdžiui, vienam linksmai skamba visiškai kitaip nei man. Tačiau galiausiai esu be galo dėkinga už kartu dirbusius žmones, nes iš jų daug išmokau, jie padarė labai daug. Vienoje dainoje iš albumo cituoju Laiško efeziečiams eilutę: „O tam, kuris savo jėga, veikiančia mumyse, gali padaryti nepalyginti daugiau, negu mes prašome ar išmanome“ (Ef 3,20). Ši eilutė gali apibūdinti ir rinkinio įrašymo procesą: mano lūkesčiai tikrai buvo pranokti. Lieka tik stebėtis ir pripažinti: aš tik pamažėle žingsniavau, o Dievas ėmė ir augino.
Šiais metais festivalyje „Sielos“ dalyvausi jau ketvirtą kartą. Ką šis festivalis tau reiškia?
„Sielos“ – vienintelis renginys, kuriame susiburia kuriantys, tikintys muzikantai, todėl labai svarbu, kad jis vyksta. Šiuo klausimu galėčiau pasakyti labai daug, nes man rūpi, kaip mūsų šalyje puoselėjamos kūrybinės dovanos. Ar pripažįstame jų svarbą? Ar matome jų įtaką kultūros raidai visame pasaulyje? Ar turime ir ar kuriame erdves toms dovanoms skleistis? Ar drąsiname tuos dar nešlifuotus deimantus, kad ištrauktų savo kūrinius iš stalčių ir visus palaimintų? „Sielos“ – viena iš tokių vietų, kurioje atliepiama į visus šiuos poreikius. Džiaugiuosi, kad galiu prisijungti.
Kokie prisiminimai labiausiai įstrigo iš praėjusių kartų?
Prisimenu, kai su bendražygiais Dariumi ir Dominyka važiavome į Šakiuose surengtas „Sielas“: mašinoje, kurioje galvojome, kad tilpsime visi, pasirodo, buvo likusi tik viena vieta, tad reikėjo greitai keisti planą ir skubėti gaudyti autobusą, kad spėtume į soundcheką. Už maždaug pusantros valandos jau buvome pakeliui, bet kažkur pusiaukelėje sugedo autobusas... Turėjome iš jo išlipti ir laukti kito. Niekas nežinojo, kada jis atvažiuos, o reikėjo kažkaip praleisti laiką. Ko tik mes nedarėme, nes lauke tuo metu buvo gana šalta. Galiausiai atvažiavus kitam autobusui, šiaip taip nusigavome iki kelionės tikslo kaip tik tuo metu, kai turėjo prasidėti pirmasis pasirodymas. Mūsų laimei, turėjome greitą soundchecką ir viskas praėjo gerai, bet ta kelionė buvo tikras nuotykis. Tuo metu buvau dėkinga už tokius puikius žmones, kurie visiškai neprarado nuotaikos, bet džiugiai žiūrėjo į šviesiąją situacijos pusę – juokas ir pozityvas visada gelbsti.
Ko palinkėtum atvykstantiems į festivalį Palangoje?
Linkiu atkeliauti tiems, kurie dar nedrįsta viešinti savo kūrybos, ir įsikvėpti palaikant grojančius bei brandinant savyje pasiryžimo išlįsti iš stalčiaus sėklas.
Daugiau Karolinos minčių galima paskaityti jos „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, o kūrybą atrasti platformose„Youtube“, „Spotify“, „Apple Music“ ir „Soundcloud“. Albumą „Praminti“ bus galima įsigyti festivalyje „Sielos“ar vėliau – susisiekus su pačia Karolina Mint.
Atlikėja festivalio metu koncertuos Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje (Vytauto g. 51). Jos pasirodym prasidės 18:30 ir truks išskirtinai ilgai – beveik valandą.
