Tamara Zaiceva
Eidamas 83 metus mirė operos solistas, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premijos laureatas Virgilijus Noreika, – liūdną žinią šįryt pranešė LRT. Maestro buvo ir didelis Palangos bei viso pajūrio gerbėjas bei bičiulis, praleidęs čia daug vasarų.
V.Noreika pagerbė Palangą, dovanodamas jai ne tik savo nepakartojamą balsą, bet ir didžiausius komplimentus atidarius naują koncertų salę. 2015 m. gruodis - maestro pasirodymas Palangos koncertų salės atidarymo šventiniame renginyje. A.Kubaičio nuotr.
Neblėstantis talentas
V. Noreika yra dainavęs daugelyje pasaulio teatrų scenose: Maskvos didžiajame teatre (daugiau kaip 50 kartų), Berlyno valstybės operoje, Paryžiaus „Grand Opera“, Buenos Airių „Teatro Colon“, Stokholmo, Sofijos, Belgrado, Budapešto, Bukarešto, Varšuvos, Prahos, Bratislavos, Kijevo, Minsko, Talino, Rygos, Čikagos lietuvių operoje ir kitose scenose.
Dainininkas sukūrė daugiau kaip 50 vaidmenų. Be vaidmenų lietuvių kompozitorių – Kazimiero Viktoro Banaičio, Giedriaus Kuprevičiaus, Vytauto Klovos, Balio Dvariono, Vytauto Laurušo – operose, atliko pagrindines partijas žymiausių užsienio kompozitorių operose: Don Jose (G. Bizet „Carmen“), Werther (J. Massenet „Werther“), Edgardo, Nemorino (G. Donizetti „Lucia di Lammermoor“, „Meilės eleksyras“), Lensky (P. Tchaikovsky „Eugene Onegin“), Otello, Alfredo, Hercogas (G. Verdi „Otello“, „La Traviata“, „Rigoletto“), Cavaradossi, Johnson, Rodolfo (G. Puccini „Tosca“, „Manon Lescaut“, „La Boheme“), Vladimir (A. Borodin „Kunigaikštis Igoris“), Mozart (N. Rimsky-Korsakov „Mozart and Salieri“) ir kitas.
Virgilijus Noreika atliko ir solinius koncertus, jų yra surengęs daugiau kaip 700.
Nacionalinė kultūros ir meno premija V. Noreikai buvo suteikta už „aukščiausią vokalinį meistriškumą ir neblėstantį talentą“.
Mylėjo Palangą
Virgilijus Noreika yra koncertavęs praktiškai visose Palangos koncertinėse salėse, jo balso galėjome klausytis ir Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, ją ypač pagerbė dalyvaudamos kurorto maldos namų 100-mečiui skirtuose renginiuose.
Be maestro buvo neįsivaizduojamas ir naujosios Palangos koncertų salės atidarymas. 2015-ųjų gruodį V.Noreika Palangai dovanojo ne tik savo nepakartojamą balsą, bet ir didžiausius komplimentus dėl naujojo šiuolaikio kultūros židinio. „Gerą salę pastatėt“, – tuomet nuo scenos šūktelėjo be įgarsinimo aparatūros operos arijos fragmentą užtraukęs maestro.
Simboliška, jog prieš 44 metus V.Noreika dalyvavo ir atidarant anksčiau naujosios koncertų salės vietoje stovėjusią Palangos vasaros estradą.
Nuo pat praėjusio amžiaus 70-ųjų V.Noreika daug vasarų paeiliui su šeima leisdavo pajūryje, o Šventojoje, visai greta švyturio, turėjo net savo vasarnamį. Jis ypač šiltai bendraudavo su vietos gyventojais. Prisimenu, kaip vaikystėje vis prašydavo mano a.a. tėvą palaikyti jam draugiją žvejojant prie senojo Šventosios molo ar aplinkiniuose vandens telkiniuose ir pamokyti pajūrietiškų žvejybos gudrybių.
Maestro niekada neatvažiuodavo vasaroti į pajūrį tuščiomis rankomis, visada apdalindavo šventojiškius vasarnamio kaimynus begale lauktuvių. „Niekada nepasakyčiau, kad tai garsenybė. Toks paprastas žmogus...“ , – kaskart vis stebėdavosi tėvas.
Dar labiau šventojiškius stebino tai, jog garsusis kaimynas leisdavo po savo idealiai sutvarkytą ir gana neprastai įrengtą vasarnamį zuiti ir vietos vaikams, kurie ateidavo palaikyti vasariškos draugijos jo dukrai Rasai. Mažieji išdykėliai nevaržomai galėjo vaišintis įvairiais nematytais saldėsiais bei egzotiniais vaisiais, kurie tuomet buvo prieinami tik garsenybėms bei aukščiausios valdžios vyrams.
Toks maestro ir buvo: dalindavosi tuo, ką turi čia ir dabar, ir tuo, kas niekada neišblės, – savo talentu.
