Stalo žaidimų entuziastas Martynas: „Žaidimai - kaip savotiška meno forma“

Asmeminio albumo nuotr.
Asmeminio albumo nuotr.

Vasaros dienoms ilgėjant, vis dažniau laiko praleidžiame gamtoje iškylaudami ir smagiai vakarodami. Susitikę su bičiuliais ne tik šnekame, bet ir žaidžiame įvairius sporto arba stalo žaidimus. Dėl šios priežasties nusprendėme pakalbinti tikrą stalo žaidimų entuziastą Martyną.

„Esu 20-ties metų Martynas Saulius, Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakulteto antrakursis. Laisvu laiku mėgstu skaityti, siuvinėti, groti pianinu, ir, žinoma, žaisti. Stalo žaidimais rimtai užsiiminėti pradėjau vos prieš ketverius metus. Dėl šio hobio aš esu ir kiekvieną mėnesį sostinėje vykstančio stalo žaidimų renginio „Stalžaidimių“ bendraorganizatorius“, – trumpai save pristatė pašnekovas.

-Ką gali papasakoti apie pačią stalo žaidimų istoriją?

-Dažniausiai, kai paklausi gatvėje žmogaus, kokie yra stalo žaidimai?, labai daug atsakymų - panašūs: Monopolis, Uno, Šachmatai, Šaškės. Populiariausi pasirinkimai, ar ne? Tačiau žmonės užmiršta vieną iš pirmųjų stalo žaidimų, kurį dar iki šiandienos naudoja, kad praleistų laiką. Tai - kauliukai. Pirma, atsiradę Mesopotamijoje apytikriai 5000-ais metais prieš Kristų jie buvo iškirsti iš akmens, krumplių, medienos ar vėžlių kiautų. Vėlesnis atradimas buvo Egipte populiarus žaidimas tarp Faraonų – „Senet‘as“, kurio idėja buvo labai stipriai susieta su „likimu“ bei Indijos Karališkasis „Ur“ Žaidimas, kuris žinomas kaip vieno iš šiandienos klasikinių žaidimų Backgammon pradmenys.

Senovėje stalo žaidimai buvo ir neatsiejami nuo karinio išsilavinimo. Vienas pirmųjų strateginių karinių žaidimų buvo labai panašus į žaidimą šachmatais, kurio pagrindinė idėja buvo nukirsti priešininko akmenį, apsupant dviem savo akmenimis.

-Kas Jus labiausiai žavi šiuose žaidimuose?

-Vaikystėje aš priimdavau stalo žaidimus kaip malonų būdą praleisti laiką ir nelabai gilindavausi į jų prasmę. Jų nebuvo daug (turėjau gal tik Monopolį, Šachmatus ir Domino), todėl ir nebuvo didelio noro ieškoti daugiau. Tik prieš ketverius metus Šiauliuose atradau stalo žaidimų klubą „Daiskard“. Ten atvežami įvairaus pobūdžio ir dydžio žaidimai. Šiandien aš matau stalo žaidimus kaip būdą patirti kažką naujo su aplinkiniais bei kaip savotišką meno formą. Toks menas sukelia tokias emocijas kaip įtampa, pergalės džiaugsmas, liūdesys (pralaimėjimo atveju).

-Kokias asmens savybes ugdo tokie žaidimai?

-Savybes gali ugdyti labai įvairias. Strateginį mąstymą, rizikos kontrolę, kooperatyvumo, efektyvumo, ekonomikos žinias, vaizduotę. Gebėjimą išmokti būti įvairiapusiškam įvairiose situacijose bei greitą mąstymą. Tačiau viskas priklauso nuo to, ką ir su kuo tu žaidi.

-Kokie Jūsų mėgstamiausi žaidimai? Kodėl būtent šie žaidimai Jums patinka?

-Mano mėgstamiausi žaidimai yra kooperatyvūs žaidimai kaip „Call of Cuthulu“ serijos žaidimai arba „Robinzone Crusoe“, „Adventures on the Cursed Island“. Jų idėja yra padėti vienas kitam išgyventi ir įvykdyti kažkokį tikslą. Man jie patinka, nes tai pralaužia visiems žinomą stereotipą - visi turi dėl kažko rungtis/visados bus kažkas pirmoj vietoj. Šituose žaidimuose prasideda intensyvi komunikacija tarp žaidėjų bei rodomos pastangos laimėti žaidimą. Žaidimu džiaugtis reikia visiems žaidėjams, nuo pradžių iki galo ir kooperatyvūs žaidimai atitinka šį kriterijų.

-Kokį skaičių stalo žaidimų turite?

-Iš viso turiu 12 skirtingo tipo stalo žaidimų ir kauliukų partiją paprastiems žaidimams bei „Pen and Paper“ žaidimams. Dar turiu „Warhammer 40K Dark Heresy 2nd Edition“ knygas. Skamba gal ir mažai, tačiau be šitų žaidimų aš dar turiu prieigą prie „Stalžaidimiai“ banko, kuriame yra daugiau kaip 60 skirtingų žaidimų.  

-Kiek vidutiniškai per mėnesį skiriate lėšų naujam žaidimui įsigyti?

-Vidutiniškai per mėnesį? Aš esu paprastas studentas. Nelabai daug lėšų galiu skirti vien tik šitam hobiui. Tačiau lėšų neturėjimas man ir padeda. Nes aš galiu studijuoti, kokie žaidimai yra išleidžiami, kas mane traukia, kas ne. Per tą laikotarpį galiu pasibandyti žaidimus pas savo pažįstamus. Vidutinio lygio stalo žaidimas dabar kainuoja apie 40 eurų, todėl perku naują žaidimą vieną kartą per 4-6 mėnesius.

-Ar prašote draugų, giminaičių žaidimų parvežti iš kitų šalių?

-„Stalžaidimių“ įkūrėjas bei mano geras draugas Julius dažnai važinėja į Daniją, kur stalo žaidimų kultūra yra labai plati. Tad kartais aš užklausiu, ar jis nerastų kokio reto stalo žaidimo.

-Ar norėtumėte ateityje sukurti savo stalo žaidimą?

-Tiesą pasakius, jau esu kūręs, bet ten buvo neprofesionalus ir ant juokų projektas su labai banalia idėja. Todėl dabar kurdamas stalo žaidimą – būčiau atsakingesnis ir labiau motyvuotas.

interviu staložaidimai informatikas MartynasSaulius Vilnius
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,936