Palanga – tai ypatinga vieta, kurioje amžinai gyvena vaikystė: limonado Šaltukas saldus, pripučiamo geltono gelbėjimosi rato sūrus skoniai, iš ausų ir pažastų byrantis smėlis, kiro plunksna baltoje plaukų kasoje, tėtis, pasislėpęs nuo šeimos šurmulio skaityklos vėsoje.
Myliu šį miestelį ir tarytum lašiša grįžtu kasmet į savo pradžios vietą, grįžtu tam, kad išsivalyčiau minčių raizgalynę ir steriliai nusimazgočiau akių obuolius.
Šįsyk atsigręžiu į savo prisiminimus per stiklą, spalvotą, neseniai sau pačiai kaip medžiagą pažintą. Pasitaikė fantastiška proga eksponuoti savo darbus išskirtinėje kurorto vietoje ir geriausioje vitražo galerijoje Lietuvoje – Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vasaros skaitykloje. Ir eksponuoti ne atsitiktinius vitražus, o būtent šiai vietai skirtus, išsapnuotus vaizdus apie mano vasaras prie Baltijos, tik su šiai vietai ypatingu apšvietimu, jos koloritu, stebuklingu spindesiu.
Į stiklą sudėjau pasakojimą apie pajūrio gyventojus ir jų buitį – gyvūnus, paukščius, įsimylėjusias poilsiautojų poreles – jų lankomas vietas.
Kviečiu trumpam pakelti akis nuo skaitinio ir apsidairyti, gal ir jus užhipnotizuos stiklo blyksniai ir trumpam parodys jūsų vaikystę Palangoje.
Rima Blažytė