Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šiemet turėtų prasidėti restauracijos darbai. Apie tai pranešė Palangos meras, pabrėžęs, kad ši neogotikinė šventovė palangiškiams yra ne tik architektūros paminklas, bet ir bendruomenės susitelkimo vieta, kur telpa svarbiausi gyvenimo įvykiai, malda bei ramybė.
Mero teigimu, bažnyčia - vienas atpažįstamiausių miesto simbolių ir labiausiai turistų lankomų objektų, liudijantis Palangos kultūros paveldą bei grafų Tiškevičių palikimą ateities kartoms.
Vidaus restauracijos projektas parengtas dar 2025-aisiais
Pasak mero, 2025 metais, savivaldybės tarybai skyrus lėšų, buvo parengtas bažnyčios vidaus restauracinis projektas.
O 2026-2028 metų Savivaldybės strateginiame veiklos plane, kurį neseniai patvirtino miesto taryba, pirmajam restauracijos etapui šiems metams numatyta skirti 200 tūkst. eurų. Šios lėšos bus panaudotos svarbiausiems pastato būklės gerinimo darbams, kad šventovė išliktų saugi, tvirta ir gyva dar ne vieną šimtmetį.
Pirmasis etapas: mūras, drėgmė ir neatidėliotini sprendimai
Pirmuoju etapu planuojama identifikuoti ir sutvarkyti labiausiai pažeistas pastato išorės mūro siūles, kurios dėl ilgalaikio oro sąlygų poveikio ištrupėjo ir tapo pralaidžios drėgmei bei šalčiui. Taip pat numatoma įvertinti bažnyčios vidaus būklę - planuojami apšvietimo ir šildymo sistemų atnaujinimo sprendimai, laiko paveiktų sienų bei grindų fragmentų tvarkymas ir kitos neatidėliotinos priemonės.
Meras pažymėjo, kad darbų apimtys ir prioritetai aptarti bendrame susitikime su parapijos atstovais, projektuotojais, restauratoriais bei Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vadovu ir specialistais, siekiant užtikrinti atsakingus sprendimus, gerbiant bažnyčios sakralinę paskirtį ir kultūrinę vertę.
Neogotikinė šventovė - grafų Tiškevičių iniciatyva
Palangos bažnyčia - vienas ryškiausių neogotikos architektūros objektų pajūryje. Ji pastatyta XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje pagal architekto Karlo Eduardo Strandmanno projektą, o oficiali pastatymo data dažnai siejama su 1907 metais.
Meras atkreipė dėmesį ir į simbolišką sutapimą - artėjantį bažnyčios pašventinimo sukakties minėjimą, kuris esą tampa prasminga proga ne tik švęsti, bet ir atsakingai pasirūpinti miesto istorijai svarbiu objektu.
Dėmesys sakraliniam paveldui - nuoseklus
Meras priminė, kad tai - platesnės savivaldybės krypties dalis: miesto lėšomis jau prisidėta prie Būtingės bažnyčios remonto darbų, taip pat - prie Šventosios ir Liuteronų bažnyčios Palangoje tvarkymo. „Rūpestis šiomis vietomis - tai pagarba mūsų istorijai, bendruomenei ir ateities kartoms“, - pabrėžė meras.
