Lazaris Kaganas – tarpukario Lietuvos popkultūros žvaigždė

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) pristato pirmąją parodą, skirtą tarpukario menininko Lazario Kagano gyvenimui ir kūrybai. LNM kviečia pažinti L. Kaganą ir pasvarstyti, kokios dailininko taikytos populiarumo didinimo taktikos gali būti sėkmingos ir šiandien.

Atgimstanti tarpukario žvaigždė

Kai kalbama apie tarpukario Lietuvą, dažnai minima jos turtinga kultūros scena. Tuo metu klestėjo ir vizualinė satyra. Ji buvo lengvai pasiekiama, greita, taikli ir labai populiari. Šaržai ir karikatūros užėmė tokią vietą, kokią šiandien turi socialinių tinklų memai.

Vienas ryškiausių šio žanro kūrėjų buvo Lazaris Kaganas. Menininkas debiutavo 1932-ųjų vasarą Palangoje. Ten, būdamas vos 22 metų, L. Kaganas atidarė savo pirmąją asmeninę parodą. Tai pradėjo sėkmingą dailininko karjerą, paskleidusią jo vardą nuo Kauno iki Latvijos, Estijos, o vėliau – ir Skandinavijos.

Menas kūrybą paversti verslu

L. Kaganas išsiskyrė iš kitų Lietuvos šaržistų tuo, kad savo kūrybą priėmė kaip verslą. Jis ne tik piešė, bet ir mokėjo save pristatyti, buvo ambicingas ir strategiškas. 1932–1933 metais jis keliavo per Lietuvos miestus, rengė parodas ir vietoje piešdavo žymiausius gyventojus. Parodų principas buvo paprastas ir efektyvus: greta šalies politikų ir kultūros veikėjų šaržų jis kabindavo iškilių vietos asmenybių šaržus, taip sukeldamas maksimalų lankytojų susidomėjimą. L. Kaganas taip pat piešdavo pačius parodų lankytojus ir leisdavo jiems nusipirkti jo kūrinius, o norinčiųjų tai padaryti buvo daug.

Menininkas mokėjo įvertinti kiekvieną situaciją, prisitaikyti prie publikos ir pelnyti jos palankumą. Rengdamas parodas Lietuvoje, L. Kaganas pajausdavo, kokia yra vietinė publika. Kai reikėdavo, lankytojų šaržus piešdavo pritaikydamas prie jos – švelnesnius, panašesnius į įprastus portretus. Pats karikatūristas apie tokį atvejį Telšiuose yra išsitaręs: „Jei būčiau šaržavęs taip, kaip kauniečius, būtų reikėję bėgti iš Telšių.“

Sėkmei padėjo švelnus braižas

L. Kagano kūrybos principai buvo aiškūs, jis pats yra sakęs: „Mane domina charakteringas veidas ir aš siekiu keliomis linijomis, nepiktai šaržuodamas, perteikti būdingiausius bruožus.“ Tai buvo jo credo, atnešęs jam sėkmę.

Menininkas šaržavo nekandžiai, santūriai. Jis pabrėždavo bruožus, bet neįžeidinėjo. Tai buvo sąmoningas pasirinkimas – ir labai praktiškas. Ši prieiga padėjo jam palaikyti gerus santykius su įtakingomis asmenybėmis, politikais, menininkais. Danijoje, Norvegijoje ir Švedijoje L. Kaganas išleido net tris albumus, kuriuose vaizdavo žymias Skandinavijos asmenybes. Kūriniai albumuose buvo santūrūs, kai kurie labiau priminė perpieštas nuotraukas, juose vos juntama šaržų stilistika ir nė trupučio ironijos ar grotesko.

Kritikai L. Kaganui priekaištavo dėl jo „per švelnaus“ stiliaus. Tačiau tai netrukdė publikai pamilti menininko darbus. Žmonės gausiai lankė L. Kagano parodas, leidosi piešiami ir pirko jo kūrinius.  Jo parodos buvo populiari pramoga, ypač daug lankytojų reakcijų sulaukdavo žymių politikų šaržai. 

Paroda „Lazaris Kaganas: šaržai ir karikatūros“

L. Kaganas buvo savo laikmečio popkultūros kūrėjas. Jo darbai rodo, kas tuo metu dominavo žmonių pokalbiuose, kuo gyveno miestai, kaip atrodė politinės figūros ir kaip buvo matoma kasdienybė. Dabar, po beveik šimto metų, jis pagaliau vėl matomas taip, kaip nusipelnė. 

LNM Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga) vyksta pirmoji paroda, skirta L. Kagano kūrybai ir gyvenimui. Menininko darbai buvo išbarstyti po skirtingus muziejus, archyvus ir asmenines kolekcijas. Jie kruopščiai surinkti ir pristatomi parodoje „Lazaris Kaganas: šaržai ir karikatūros“, tad parodos lankytojai turi unikalią progą gyvai išvysti platų L. Kagano kūrybos rinkinį.