Palangos gintaro muziejuje nuskambės paskutinė šiais metais „Paukštės giesmė“

Gruodžio 14 d. sekmadienis Palangoje gali tapti išties magišku, pajūrio rūmų aplinkoje skambant išskirtinės muzikos koncertui „Paukštės giesmė“. Tą dieną 16 val. Palangos gintaro muziejuje susirinkę klausytojai turės galimybę išgirsti itin retai atliekamą muziką – šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių dainas, perteikiančias moters vidinio pasaulio skambesį. Mecosoprano Renatos Dubinskaitės ir pianistės Jonės Punytės-Svigarienės sukurtos programos pavadinimą įkvėpė pamario sakmė apie moterį-paukštę, pasakojama Ramintos Šerkšnytės dainų cikle „Saulos dainos“ (ji buvo apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“). 

Šios programos pagrindą sudaro moterų kūryba – ne tik Šerkšnytės, bet ir Loretos Narvilaitės, Dalios Raudonikytės-With, Zitos Bružaitės dainos, o papildo Anatolijaus Šenderovo bei Algirdo Martinaičio kompozicijos, piešiančios išraiškingus moterų portretus. Atlikėjos išpuoselėjo ir subrandino šią programą dirbdamos kartu su dainų autorėmis ir autoriais. Pasirodymas žiemiškoje Palangoje užbaigs aštuonių koncertų ciklą – programa šįmet jau skambėjo Kauno ir Nacionalinėje filharmonijose, Sapiegų rūmuose, taip pat Rumšiškėse, Ariogaloje, Jašiūnų ir Antazavės dvaruose. Pajūrio atmosfera šiai programai suteiks ypatingą polėkį – lyg pati paukštė leistų išgirsti savo giesmę virš Baltijos.

Koncerte išryškės ne tik moters-paukštės, bet ir kiti spalvingi moterų personažai – nuo geidulingos Senojo Testamento Sužadėtinės Šenderovo kūrinyje iki bręstančios šiuolaikinės paauglės Martinaičio opuse. Klausytojai išgirs plačią vokalinės muzikos žanrų ir nuotaikų įvairovę – skambės lopšinės, raudos, meilės giesmės, sonetai ir religinės misterijos; kontempliatyvios, dramatiškos ir satyrinės kompozicijos; miniatiūros ir monooperos. Programoje atsiskleis ir šiuolaikiniams Lietuvos kompozitoriams būdinga stilių įvairovė: nuo kūrinių, besiremiančių folkloro intonacijomis, džiaziniais ritmais ar sąmoningomis skirtingų muzikos stilių citatomis, iki tokių, kuriuose atlikėjos improvizuoja, keisdamos įvairius natose užrašytus parametrus, pasitelkia ne tik instrumento klavišus, bet ir stygas bei „paruošto fortepijono“ galimybes. 

Ši programa buvo entuziastingai priimta ne tik skirtingų Lietuvos regionų klausytojų, bet ir muzikos kritikų, pavadinusių atlikėjų pasirodymą „Balso ir fortepijono magija“: „lietuviškos šiuolaikinės dainos vakaras, įprasmintas puikių scenos profesionalių“, „kūriniai skambėjo [...] tarsi jau tapę Dubinskaitės ir Punytės-Svigarienės savastimi, muzikiniu požiūriu meistriškai išartikuliuoti ir giliai emociškai išjausti“, „kūrė kone kinematografinius vaizdinius“ (Laimutė Ligeikaitė, „7 meno dienos”).

Dubinskaitė yra tarptautiniu mastu koncertuojanti senosios muzikos atlikėja, kaip solistė pasirodžiusi Amsterdamo „Concertgebouw“, Barselonos „Palau de la Música Catalana“ salėse, Sevilijos (Ispanija) ir Ekso (Prancūzija) teatruose, dainavusi solo rečitalius Briuselyje, Namiūre (Belgija), Marselyje (Prancūzija), Uppsaloje (Švedija), Pordenonėje (Italija) ir dalyvavusi įvairiuose festivaliuose užsienyje. Jos solinį albumą „Barbara Strozzi. La voce sola“ (išleido „Brilliant Classics“, Nyderlandai), entuziastingai įvertino tarptautiniai kritikai. „Paukštės giesmė“ yra pirmoji dainininkės parengta šiuolaikinės muzikos programa ir jos senos svajonės išsipildymas: „Tarp baroko muzikos ir šiuolaikinių dainų interpretacijos matau daugybę sąsajų. Abiejose srityse visko pagrindas yra tekstas ir jo prasmė, o ją perteikiant galima gana laisvai eksperimentuoti tembro, artikuliacijos, dinamikos, tempo ir kitais parametrais. Žinoma, šiuolaikinėje muzikoje drąsių, nestandartinių sprendimų gali būti daugiau ir tai yra be galo įdomu. Be to, gera atlikti kūrinius, parašytus gimtąja kalba, užčiuopiant net minimaliausius teksto niuansus ir jų sąveikas su muzika. O galimybė savo interpretaciją pasitikslinti su gyvais muzikos autoriais – tai neįkainojama dovana, neįmanoma atliekant senąją muziką. Labai tuo džiaugiuosi.“

Pianistė Jonė Punytė-Svigarienė yra meno daktarė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Koncertmeisterio katedros vedėja ir dėstytoja, nacionalinės Čiurlionio mokyklos pedagogė, aktyviai dirbanti Lied ir kamerinės muzikos srityse, bendradarbiaujanti su įvairiais Lietuvos orkestrais. Ji stažavosi Vokietijoje, yra pelniusi reikšmingų konkursų apdovanojimų, tarp jų – I premiją F. Schuberto ir moderniosios muzikos konkurse Grace (Austrija) ir specialų prizą už geriausiai atliktą šiuolaikinį kūrinį Lied kategorijoje. Punytė dalyvavo festivaliuose Lietuvoje, Vokietijoje, Italijoje, koncertavo Austrijoje.