Lapkričio 6-7 d. Klaipėdoje vyko mokymai socialinių dirbtuvių specialistams, teikiantiems paslaugas asmenims su psichosocialine ir (ar) intelekto negalia. Mokymų cikle iš viso numatyti 6 mokymai įvairiuose Lietuvos regionuose (pirmieji neseniai vyko Šiauliuose). Mokymų dalyviai ne tik gilina jau turimas žinias, bet ir įgyja praktinių įgūdžių, reikalingų darbui socialinėse dirbtuvėse su pažeidžiamais visuomenės nariais.
Žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia neretai atimama teisė spręsti svarbius asmeninio gyvenimo klausimus. Tai silpnina žmonių savarankiškumą. Kartais vien dėl artimųjų nepasitikėjimo jais susiklostė ir įsitvirtino tam tikras sąstingis ir buityje: negebėjimas pačiam išsiskalbti drabužius, pasišildyti maisto, susitvarkyti savo aplinką. Štai su tokiais atvejais susiduria socialiniai darbuotojai, kai pradeda teikti pagalbą šiems žmonėms. Vis dar net paprasčiausius sprendimus už juos priima kiti – šeimos nariai, globėjai, institucijų atstovai.
Tikru proveržiu tampa socialinės dirbtuvės, kuriose lankytojai ne tik bendrauja ar užsiima įdomia veikla, bet ir mokosi darbinių įgūdžių ir tampa savarankiškesni. Socialinių dirbtuvių paskirtis – didinti žmonių su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius bei specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės, produkto gamybą ar paslaugos atlikimą.
„Norint padėti asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, būtina suvokti jų psichologinius resursus, mokėti juos identifikuoti. Teorinių žinių taikymas praktinėje veikloje sėkmingesnis, kai specialistai įgyja reikiamų žinių, įsigilina į situacijas ir geba jas spręsti,“ – teigia mokymus vedanti Profesinio meistrystės centro lektorė Olga Petrik.
Viena iš mokymų dalyvių, šiaulietė Gabija Lengvenytė šiuo metu dirba Kuršėnų šeimos namų socialinėse dirbtuvėse. Šiaulių valstybinėje kolegijoje baigusi socialinius mokslus dar tik apie metus dirba pagal specialybę, tačiau neabejoja atradusi savo kelią. G. Lengvenytės teigimu, socialinės dirbtuvės užsiima labai prasminga veikla, o čia dirbantiems specialistams mokymai itin reikalingi.
Jai pritaria ir Klaipėdoje surengtuose mokymuose dalyvavusi Asta Venckienė iš Kretingos. „Labai įdomūs mokymai ir tikrai informatyvūs,“ – džiaugiasi Kretingos dienos veiklos centro socialinėse dirbtuvėse besidarbuojanti moteris. „Pas mus kasdien apsilanko 12 dalyvių. Jeigu būtų teikiama pavėžėjimo paslauga, neabejoju, kad sulauktume ir daugiau lankytojų. Per pastaruosius keletą metų pokytis yra akivaizdus: jie socializavosi, išmoko bendrauti, noriai atlieka užduotis ir, svarbiausia, jau suvokia, kad yra ruošiami darbo rinkai,“ – pastebi A. Venckienė.
Šios permainos keičia gyvenimus – jos suteikia daugiau orumo, savarankiškumo ir pasitikėjimo žmonėms, turintiems intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią bei jų šeimoms. Tačiau jos taip pat praturtina socialinių darbuotojų kasdienybę. Kai atsiranda daugiau galimybių kurti įtraukią aplinką ir matyti, kaip keičiasi žmonių gyvenimai, socialinis darbas įgauna dar gilesnę prasmę.
Į mokymus susirinkę socialinių dirbtuvių darbuotojai ne tik gilino žinias, bet ir kalbėjosi apie iššūkius, kurių šiame darbe yra nemažai. Visgi socialinių dirbtuvių projektas Lietuvoje sėkmingai įsitvirtina. Štai Jurbarko socialinės dirbtuvės jau beveik metus vietiniams gyventojams teikia skalbimo, džiovinimo, lyginimo paslaugas. Pasikeisdami čia dirba 16 asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią. Darbu jie labai patenkinti, o klientų, kuriems reikia tokios paslaugos, nuo veiklos pradžios išaugo trigubai.
Artimiausiu metu socialinių dirbtuvių darbuotojai pakviesti į mokymus Vilniuje, Kaune, Utenoje. Mokymus organizuoja Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vykdo VšĮ „Problemų sprendimo centras“.