Sukanka 95 metai, kai gimė inžinierius, išeivijos veikėjas, jauniausias Jono Šliūpo sūnus Vytautas Jonas Šliūpas. Jis gimė 1930 m. spalio 24 d. Palangoje, čia praleido keturiolika savo gyvenimo metų. Palangoje baigė pradinę mokyklą ir pirmąsias dvi gimnazijos klases. 1944 m. kartu su tėvais pasitraukė į Brėgencą (Austrija). Mirus tėvui, Vytautas Jonas su mama persikėlė į Vokietiją, o vėliau emigravo į JAV, kur rūpinosi tėvo rašytinio palikimo išsaugojimu, archyvo kaupimu.
Vytauto tėvas Jonas Šliūpas ilgus metus aktyviai ir įvairiais būdais siekė civilinės metrikacijos įteisinimo, bet įstatytas priimtas tik 1940 m. rugpjūčio 15 d., Lietuvą okupavus sovietams. Jau kitą dieną po Civilinės metrikacijos įstatymo įsigaliojimo Jonas Šliūpas Palangos civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygose pirmuoju numeriu įregistravo šiame mieste gimusį, beveik dešimties metų sulaukusį sūnų Vytautą Joną.
Vos keturiolikos metų Vytautas 1944 m. spalį kartu su tėvais pasitraukė į Vakarus. Teko glaustis Austrijos, vėliau Vokietijos pabėgėlių stovyklose, kur neilgai trukus (1944 m. lapkričio 6 d.) išgyveno tėvo mirtį. Nebelikus vilties grįžti į tėvynę, kartu su mama Grasilda Grauslyte-Šliūpiene 1947 m. emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Gyvenimas turėjo tęstis: reikėjo mokytis, tobulėti, padėti vienai likusiai motinai. Amerikoje Vytautas Jonas Šliūpas įgijo universitetinį išsilavinimą – baigė statybos inžinerijos (Ilinojaus technologijos institute) ir hidraulikos mokslus (Viskonsino universitete). Studijų metais dalyvavo jaunimo veikloje, buvo aktyvus skautas, suredagavo pirmąjį Čikagos skautų leidinį „Lituanica“, buvo pirmasis žurnalo „Lituanus“ rėmimo komiteto pirmininkas. Po studijų 1954 m. susituokė su būsimąja farmacininke Vanda Fabijonavičiūte iš Mažeikių. 1957 m. jiedu susilaukė sūnaus Kęstučio Jono, o vėliau ir vaikaičio Viesulo Roko.
Karjerą plėtojo keliaudamas po visą pasaulį, gyveno ir dirbo daugelyje Europos, Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos valstybių, kur buvo statomos hidroelektrinės, atliekami irigacijos ir drenažo darbai. Dirbdamas ir keliaudamas (nuo 1958 m. aplankė net 126 šalis) rasdavo laiko ir visuomeninei veiklai, įsitraukdavo į įvairias draugijas, neretai pats joms vadovaudavo.
1985 m. Vytautas Jonas Šliūpas išėjo į pensiją ir visa galva pasinėrė į lietuvišką veiklą: ėmė dirbti Amerikos lietuvių organizacijose, bendradarbiauti spaudoje. 1987 m. savo namuose San Fransiske (Kalifornijoje, JAV) įsteigė tėvo Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvą. „Nedavė ramybės mintis – jei aš nesutvarkysiu, niekas kitas to nepadarys“, – rūpindamasis tėvo atminimo išsaugojimu ir įamžinimu kartojo iki pat gyvenimo galo.
