Sekmadienį Palangoje praturtino išskirtinis įvykis – ypatingoje, vietoje, gamtos apsuptyje atidengtas meninis akcentas „Plaukiančio molberto žinia“, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Kūrinio autorius – skulptorius Antanas Pocevičius, o pasirinkta vieta neatsitiktinė – kopos, iš kurių atsiveria jūros horizontas, simboliškai atspindintis paties M. K. Čiurlionio kūrybos polėkį – siekį sujungti gamtą, dangų ir žmogaus vaizduotę.
Didžiulis susidomėjimas
Meninio akcento atidengimo renginys sulaukė itin didelio kurorto bendruomenės susidomėjimo. Juo labiau kad ir oras pasitaikė labai tinkamas gamtoje vykstančiam renginiui.
Renginio metu kopose skambėjo paties M. K. Čiurlionio muzika, kurią atliko žymiojo menininko provaikaitis, pianistas Rokas Zubovas, o Palangos kamerinis choras dar labiau sustiprino šventinę atmosferą.
Į susirinkusiuosius kreipęsis Palangos meras Šarūnas Vaitkus priminė, kad idėja pagerbti M. K. Čiurlionį pajūryje kilo prieš metus, kai čia viešėjęs profesorius Vytautas Landsbergis pasiūlė kopose įrengti meninį akcentą – būtent molbertą.
Nors pats profesorius dėl sveikatos sekmadienį negalėjo atvykti į renginį, jo žodžius susirinkusiesiems perdavė dukra Birutė Landsbergytė. „Labai norėjau būti Palangoje šį sekmadienį, bet nepavyks. Draugas likimas liepė kiurksoti lovoje. Tačiau juk niekas neuždrausta plaukti Čiurlionio vietomis, jo debesimis, dangaus viršūnėmis. Jo ten yra likę“, - prof. V. Landsbergio mintis susirinkusiesiems įgarsino profesoriaus duktė.
Glaudus ryšys
M. K. Čiurlionio ryšys su Palanga itin glaudus. Jaunystėje jis čia lankydavosi pas grafus Tiškevičius, klausydavosi orkestro koncertų ir pirmąkart susitiko su jūra, kuri paliko neišdildomą įspūdį. Vėliau, jau su būsimąja žmona Sofija Kymantaite, praleista vasara pajūryje tapo ne tik meilės istorijos pradžia, bet ir įkvėpė svarbius kūrinius, tarp jų – simfoninę poemą „Jūra“.
Jūros svarbą menininko kūryboje pabrėžė ir renginyje dalyvavęs M. K. Čiurlionio metų programos kuratorius Matas Drukteinis. „Visi gražiausi kūriniai prasideda nuo vizijos. Pažvelgę pro molbertą matome jūrą. Ji M. K. Čiurlioniui buvo ypatinga – jūra būna rami, audringa, kartais – labai pikta. Linkiu, kad visi, atėję pažiūrėti į pasaulį pro molbertą, pamatytų, koks ypatingas buvo M. K. Čiurlionis. Linkiu, kad M. K. Čiurlionis mus visus įkvėptų“, – sakė M. Drukteinis.
Subtili kompozicija
Skulptoriaus A. Pocevičiaus sukurtą meninę kompoziciją sudaro trys simboliai. Pirmasis – tvirtas granitinio laivelio formos pjedestalas, simbolizuojantis gyvenimo kelionę, ieškojimą ir ramybę, kuri dažnai atsispindi M. K. Čiurlionio kūryboje. Pjedestalo viršuje iškaldinta menininko monograma ir jubiliejiniai metai – 150. Ant šio pamato iškilęs nerūdijančio plieno molbertas primena kūrybos kasdienybę – vietą, kur gimsta vizijos ir idėjos. Paveikslo kiauras kvadratas žvelgia į jūros horizontą, saulėlydžio dangų ir saulę. Viršuje išsiskleidžia lengva stilizuota paukščio abstrakcija – laisvės, fantazijos, polėkio ir aukštumų siekio metafora. Nerūdijančio plieno paviršiai atspindi saulės šviesą, žaisdami su vėjo bei debesų judesiu ir taip tarytum įtraukia gamtos stichijas į kūrinio visumą.
Kaip teigė meninės kompozicijos autorius A. Pocevičius, šis M. K. Čiurlionio paveikslų įkvėptas meninis akcentas kviečia asmeniniam santykiui su kūrėju.
Kviečia pajusti įkvėpimą
Meninio akcento, įamžinančio žymiojo menininko gyvenimą ir kūrybą, atidengimas vainikuoja visus Palangoje vykusius ir vyksiančius renginius, skirtus M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms.
Subtili meninė kompozicija tapo ne tik išskirtiniu pajūrio kraštovaizdžio papuošimu, bet ir simboliniu tiltu į M. K. Čiurlionio pasaulį, kviečianti lankytojus iš naujo atrasti šio menininko kūrybą bei pajusti jos skleidžiamą įkvėpimą.