Medaus lašas – tai ne tik saldus skanėstas, bet ir tūkstančių bičių darbo, gamtos procesų bei bitininko pastangų rezultatas. Kiekvienas stiklainis slepia kelionę, kuri prasideda pievose ir baigiasi ant mūsų virtuvės lentynos. Ši kelionė – gerokai sudėtingesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Pirmasis etapas – pievos ir bites
Bitės pradeda savo darbą dar pavasarį, kai atbundančios pievos ir sodai pasipuošia žiedais. Surinkusios nektarą, jos jį neša į avilį, kur prasideda cheminiai pokyčiai – nektaras maišomas su bičių fermentais, vandens kiekis pamažu mažėja, kol produktas įgauna reikiamą konsistenciją ir tampa medumi. Tam, kad pagamintų vieną kilogramą, bičių šeima turi aplankyti apie keturis milijonus žiedų ir nuskristi iki 150 tūkstančių kilometrų – tai prilygsta kelis kartus apskristi Žemės rutulį.
Bitininko darbas – ne tik kopinėjimas
Kai medus subręsta, bitininkas jį atsargiai išsuka iš korių. Procesas reikalauja ypatingos higienos – naudojamos nerūdijančio plieno talpos, įrankiai kruopščiai dezinfekuojami, o medus laikomas taip, kad išliktų natūralios savybės. Lietuvoje yra apie aštuonis tūkstančius registruotų bitynų, kuriuose vidutiniškai laikoma 30–40 avilių. Daugelyje jų medus parduodamas tiesiai pirkėjui, todėl stiklainyje dažnai atsiduria vos prieš kelias dienas išsuktas produktas. Tarp šių bitynų – ir UAB „Medaus namai“. Šį bityną ir jame gaminamą produkciją galime pristatyti kaip aukštos kokybės ir natūralumo pavyzdį Lietuvos rinkoje.
Kontrolė ir kokybės užtikrinimas
Kad medus būtų pripažintas tinkamu, jis turi atitikti tam tikrus kokybės parametrus – pavyzdžiui, drėgmės kiekis neturi viršyti 20 procentų. Per didelis drėgmės kiekis gali lemti rūgimą, o per aukšta temperatūra apdorojimo metu – sumažinti fermentų ir vitaminų kiekį. Kokybei užtikrinti medus tiriamas laboratorijose, kur be drėgmės lygio nustatomas ir cukrų santykis bei priemaišų nebuvimas.
Kelias iki pirkėjo
Vietiniai bitininkai medų parduoda mugėse, turgeliuose, internetu ar tiekia parduotuvėms. Kai kurie įrengia edukacinius centrus, kuriuose lankytojai gali ne tik paragauti, bet ir pamatyti, kaip vyksta sukimo procesas. Apie 70 procentų Lietuvoje pagaminto medaus suvartojama šalies viduje, o likusi dalis eksportuojama į kitas Europos Sąjungos šalis. Norint būti tikram dėl produkto kilmės, verta atidžiai perskaityti etiketę – joje turi būti nurodyta kilmės šalis, sudėtis ir galiojimo data.
Medaus svarba ne tik virtuvėje
Medaus kelias nesibaigia ties arbatos puodeliu. Jis naudojamas ir medicinoje – antibakterinės savybės padeda gydyti smulkias žaizdas, o natūralūs fermentai gerina virškinimą. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, grikių medus, pasižymi dideliu antioksidantų kiekiu, kuris, kaip rodo tyrimai, gali būti net didesnis nei kai kuriuose vaisiuose ar uogose.
Medaus stiklainis ant stalo – tai ne tik saldumo šaltinis. Tai tarsi mažytė istorija apie gamtos ir žmogaus bendradarbiavimą, kur kiekvienas lašas yra kruopštaus darbo, atidos ir laiko rezultatas.