Pastarosiomis dienomis Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus vieši pareiškimai spaudoje akivaizdžiai klaidina visuomenę ir nukreipia dėmesį nuo esmės – neteisėtos statybos kultūros paveldo teritorijoje.
Meras viešai teigia, kad rekreacinėje teritorijoje tokie įrenginiai gali stovėti. Tai – netiesa. Tokie objektai prieštarauja ne tik galiojantiems įstatymams, bet ir galutiniam bei neskundžiamam 2013 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimui identiškoje byloje Palangoje. Tąkart teismas aiškiai konstatavo – tokio tipo įrenginiai negali stovėti rekreacinės paskirties sklype, jei jis patenka į kultūros paveldo teritoriją. Šis sprendimas galioja ir šiandien.
Priminsiu, kad 2013 m. pats Šarūnas Vaitkus gyrė ir palaikė tą teismo sprendimą, džiaugėsi, jog pagaliau įvykdytas teisingumas, ir viešai sakė, kad tokia tvarka turi būti išlaikyta. Tąkart, duodamas komentarą žiniasklaidai, jis aiškiai teigė, kad tokie statiniai turi stovėti ne miesto teritorijoje. Mero ankstesni komentarai po teismo sprendimo įrodo, jog Palangos miesto savivaldybė puikiai žinojo apie galiojančią tvarką ir, išduodama leidimus, tai darė pažeisdama teisės aktus bei tvarką, kuriai pats meras buvo pritaręs ir kurią viešai sveikino.
Dar daugiau – kadangi Palangos apžvalgos rato akcininkė yra mero žmona, ši situacija kelia rimtų klausimų dėl privataus ir viešojo intereso supainiojimo. Tokios aplinkybės turi būti vertinamos itin atsakingai, nes kalbame apie galimą interesų konfliktą aukščiausiu savivaldos lygmeniu.
Toks pozicijos keitimas ir akivaizdus interesų persipynimas kelia klausimų dėl mero principingumo, nuoseklumo ir skaidrumo. Ši istorija – ne tik apie vieną statinį ar verslo interesus. Tai yra klausimas apie teisinės valstybės principus ir visuomenės pasitikėjimą valdžia.
Cituoju Šarūno Vaitkaus žodžius, išsakytus 2013 m. „Palangos tilto“ dienraštyje po teismo sprendimo:
„Aš labai džiaugiuosi, kad Teismas priėmė tokį sprendimą, kad Palanga kartu su Nacionalinės žemės tarnyba ir KPD įrodė, jog šįkart pasielgta teisingai, o prieš tai leidimai būdavo išduodami neteisėtai. Po Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo esu sakęs, kad miestas yra šeimininkas ir sprendžia, kokia veikla ir kurioje vietoje galima bei leistina. Negali būti Palangos centre balagano – juk net sovietmečiu atrakcionai būdavo toliau nuo miesto centro. Verslininkai veržiasi užsiimti komercine veikla ten, kur tai draudžia įstatymai ir kiti teisės aktai – rekreacinės paskirties teritorijoje.“
Primenu ir teismo sprendimą. 2012 m. rugsėjo 24 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas šioje byloje priėmė sprendimą, kurį 2013 m. kovo 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti ir padėjo galutinį tašką. Teismas konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai atsisakė derinti atrakcionų parko projektą adresu Basanavičiaus g. 43, Palanga. Sprendime pažymėta, jog sklypas yra kultūros vertybės teritorijoje, o įrengus parką jo mastas ir išraiška nustelbtų bei trukdytų apžvelgti greta esantį kultūros paveldo objektą, pažeistų valstybės saugomas kultūros vertybes, panoramą ir siluetą. Be to, teismas pabrėžė, kad atrakcionų parkas šioje vietoje negali būti įrengtas ir dėl to, kad sklypo naudojimo pobūdis – rekreacinė teritorija, kurioje tokia veikla nenumatyta.
Šio paskutinio tyrimo metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustatė, kad apžvalgos ratas ir kiti atrakcionai įrengti neteisėtai, veikla vykdoma pažeidžiant įstatymus ir turi būti sustabdyta nedelsiant, o visi įrenginiai pašalinti iki 2026 m. sausio 14 d.
Daugiau informacijos ir nuorodų į straipsnius rasite čia.
Karolis Neimantas, Seimo narys