Minint žydų žudynių Palangoje dieną, birželio 27-ąją, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu su LR Seimo nariais: Mindaugu Linge, Dalia Asanavičiūte-Gružauskiene, Paule Kuzmickiene, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky, Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi, vicemere Akvile Kiljoniene, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėju Robertu Trautmanu, Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejininkais, Palangos senosios gimnazijos moksleiviais, Palangos žydų bendruomenės nariais ir svečiais miesto civilinėse kapinėse nužudytiesiems atminti uždegė atminimo žvakutes bei padėjo akmenėlius.
Minėjime dalyvavusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pasidalijo jautriais prisiminimais apie savo tėvo vaikystę. Prieš 84 metus, karo pradžioje, naciams užėmus Palangą, jos tėvas buvo čia įsikūrusioje pionierių stovykloje. Po skaudžių įvykių, prisiminė, kad jam teko tvarkyti ištuštintus žydų namus. Be to, labai svarbu, kad su mumis čia ir jaunoji karta, kuri neleis pamiršti ir perrašyti vietos istorijos.
1817 m. Palangoje buvo 688 gyventojai. Daugiau nei pusė palangiškių (439) buvo žydai ir sudarė 64 % visų gyventojų. 1850 m. Palangoje surašyti 729 žydai. 1897 m. Palangoje buvo 2149 gyventojai, iš jų – 925 žydai ir sudarė 43 % visų gyventojų.
19 amžiaus pabaigoje žydai Palangoje gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą. Palangos žydai savo veiklos kryptimi mažai skyrėsi nuo kitų regiono štetlų žydų – užsiėmė prekyba ir amatais, tačiau dėl Palangos – miesto prie Baltijos jūros – specifikos Palangos žydų prekeiviai ir amatininkai pradėti glaudžiai sieti su gintaro apdirbimu ir pardavimu. Tarpukariu žydai užėmė pareigas Palangos valsčiaus taryboje, vėliau ir miesto administracijoje. Palangoje veikė žydų smulkaus kredito bankas, hebrajų pradžios mokykla, religinė mokykla – chederis, Didžioji ir Mažoji sinagogos, žydų restoranas „Košer“. Žydai Palangoje buvo ir kurortinių verslų, tokių kaip nuomos, gydyklų, pensionų pirmeiviai. Vasaros sezono metu Palanga tapdavo tikra žydų traukos vieta. Rugpjūtis tarpukario periodu tarp palangiškių nuomininkų buvo žinomas kaip Lietuvos rabinų atostogų mėnuo. Atvykusieji žydai galėdavo plačiai rinktis kur apsistoti: viešbučiuose, vilose, pensionatuose ar pačių palangiškių išnuomotose kambariuose. Tarp pasiturinčių žydų populiarios vietos apsistoti buvo Gutmano, Fridmano, Feinšteino, Šero pensionatai, o Cauzmero košeriniame pensionate dažniausiai apsistodavo rabinai ir ješibotų (žydų dvasininkų mokyklos) auklėtiniai.
1941 m. birželio 22 d. Palangą užėmus Trečiojo Reicho karinėms pajėgoms, tą pačią dieną nukentėjo vaikų pionierių stovyklą, kurioje didžioji dalis buvo žydų vaikai. Birželio 26 d. visi bendruomenės žydai buvo suimti ir uždaryti dviejose Palangos sinagogose. Vienoje – moterys, vaikai ir pagyvenusieji, kitoje – vyrai ir jaunuoliai. 1941 m. birželio 27 d. vyrai ir jaunuoliai (nuo 13 metų ir vyresni) buvo atskirti ir nuvesti link parko teritorijos. Pietinėje parko dalyje, už Birutės kalno buvo sušaudyta 111 žydų ir kitų tautybių žmonių (106 žydai ir 5 lietuviai), kaltinamų sovietų režimo rėmimu. 1941 m. birželio 27 d. ir spalio 12 d. vykdyto Holokausto aukomis tapo daugiau nei 400 Palangos žydų.
1958 m. liepos mėnesį masinių žudynių vieta buvo atkasta ir nužudytųjų palaikai perkelti į Palangos miesto civilines kapines. Ten pastatytas bendras antkapis aukoms atminti. 1989 m. simbolinėje žudynių vietoje aukoms atminti Palangos Birutės parko pietinėje dalyje pastatytas paminklas – didžiulis akmuo.
Vilius Gutmanas, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas: „Nuoširdžiai dėkoju visiems, kurie šiandien atvyko pagerbti Holokausto aukų atminimo. Kiekvienas Jūsų buvimas čia - tai gyvas liudijimas, kad mums rūpi ne tik praeitis, bet ir tiesa, orumas bei žmogiškumas. Ačiū merui, LR Seimo atstovams, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkei ir jaunimui - tik kartu galime išsaugoti šią atmintį gyvą.“
