IV Gatvės teatrų festivalis Šventojoje kviečia pasinerti į teatrinę kelionę, kurioje susipina poezija, šokis, cirkas, instaliacijos ir gyvas bendravimas su aplinka. Tris dienas miestelis virs atvira, kvėpuojančia scena – nuo pėsčiųjų aikštės iki miško takų, nuo poilsiaviečių iki jūros pakrantės, kiekviena erdvė taps teatro dalimi. Festivalio renginiai pritaikyti visai šeimai – nuo vaikų ir jų tėvų iki suaugusiųjų, ieškančių jautrių, įtraukiančių ir netikėtų meninių patirčių.
Šventoji šiomis dienomis ne tik taps kultūros traukos centru, bet ir įgaus kitokį – teatrinį veidą. Čia susipins gamta ir menas, poilsis ir refleksija, bendruomenė ir individualus išgyvenimas. Žiūrovai kviečiami leistis į žygius, patirti poeziją gamtoje, stebėti šiuolaikinio cirko solo spektaklį apie gandrą ar įsitraukti į mitologiškai žaismingą šokio reginį. Vakaro kulminacija – instaliacinis spektaklis „Salos“, kviesiantis susimąstyti apie Kuršių nerijos likimą ir žmogaus pėdsaką gamtoje.
Šventoji taps ne tik vasaros atostogų vieta, bet ir teatro miesteliu, kuriame gimsta nauji santykiai su menu, gamta ir vienas kitu.
Liepos 10–11 d. (ketvirtadienis–penktadienis)
Prieplaukos g. 18
17.00–18.10 val.
18.30–19.40 val.
Spektaklis–žygis „Brūzgynų eilės“ / „Teatro istorijos“
Skirta vaikams nuo 6 metų ir jų tėvams. Vietų skaičius ribotas.
Registracija el. paštu:[email protected]
Liepos 12 d. (šeštadienis)
16.00 val.
Interaktyvus šokio spektaklis „4 Viktorai“
Šokio trupė „Nuepiko“
Šventosios pėsčiųjų aikštė, Topolių g. 4
17.00 val.
Muzikinis interaktyvus poezijos skaitymas „Vakaras V“
Trupė „Teatras P“
Poilsiavietė „Žaldokynė“, Kopų g. 31
Organizatorius: Lietuvos teatro sąjunga
19.00 val.
Šiuolaikinio cirko spektaklis „Gandras“
Šiuolaikinio cirko trupė „Kanta Company“
Jūros g. 1
22.00 val.
Šokio spektaklis–instaliacija „Salos“
Šeiko šokio teatras
Prieplaukos g. 18
Visi pasirodymai nemokami
APIE SPEKTAKLIUS
BRŪZGYNŲ EILĖS
Interaktyvus spektaklis–žygis
Kelionė patiriant gamtą ir poeziją!
Trukmė: 1 val. 10 min.
Rekomenduojamas amžius: N-6
Interaktyvus spektaklis vaikams, vaikščiojant Lietuvos kraštovaizdžio pažintiniais takais, klausantis lietuvių poetų eilėraščių bei šiek tiek poeto Vaidoto ir jo senelio girininko vaikystės gamtos apsuptyje istorijų, naujai patiriant šalies gamtą ir poeziją. Spektaklį–žygį sudaro 8 stotelės, kuriose dalyviai patiria bei išgirsta 8 eilėraščius, pamato akį glostančius vaizdus, neįprastus meninius objektus – kiekvienas jų sukuria mažus stebuklus, o akyliausieji pamato ir patiria dar daugiau.
„Brūzgynų eilės“ – inovatyvus spektaklis, garsinių pasivaikščiojimų žanrą pritaikęs teatrui vaikams (vaikams nuo 6 metų ir jų tėvams). Spektaklis vyksta klajojant Lietuvos kraštovaizdžio pažintiniais takais, stabtelint gražiausiose jo vietose ir klausantis lietuvių poetų eilėraščių vaikams – apie šalies gamtos grožį ir išmonės pilnus jos herojus. Užsidėję poeto akinius, spektaklio dalyviai patirs Lietuvos kraštovaizdžio gražų margumyną ir poeziją, slypinčią jame. O galbūt ir patys sukurs eilėraštį?!
Kaip visa tai vyks?
Žiūrovus pasitiks gamtos pasaulio entuziastas ir šiek tiek poetas Vaidotas (akt. Artūras Dubaka), išdalins miško radijo imtuvus ir kartu su žiūrovais keliaus pažintiniais takais, įkvėpdamas patirti darnų Lietuvos gamtos ir poezijos duetą.
Spektaklio–žygio metu gamtos takuose atgis dailininkų sukurtos pop-up skulptūrinės, tunelinės knygos ir instaliacijos. Skambės Vainiaus Bako, Dainiaus Gintalo, Daivos Čepauskaitės, Antano A. Jonyno, Valdemaro Kukulo, Marcelijaus Martinaičio ir Antano Baranausko eilės, įgarsintos aktorių Ilonos Kvietkutės, Juliaus Žalakevičiaus, Rasos Samuolytės, Eglės Mikulionytės, Vytauto Kontrimo, Ryto Saladžiaus, Pauliaus Čižinausko, Giedriaus Savicko.
Idėjos autorė, režisierė – Kristina Mauruševičiūtė
Dramaturgė – Diana Gancevičiūtė
Kompozitorius – Jokūbas Tulaba
Scenografė – Lina Kynaitė
Iliustracijų autorė – Žaneta Jasaitytė
Konstruktorius – Audrius Bartninkas
INTERAKTYVUS ŠOKIO SPEKTAKLIS „4 VIKTORAI“
Trukmė: 40 minučių
Rekomenduojamas amžius: N-5
Interaktyvus šokio spektaklis „4 Viktorai“ – įkvepianti keturių šokėjų Olimpinių žaidynių interpretacija, odė žmogaus kūrybiškumui, saviraiškos laisvei ir bendruomeniškumui.
Galvodami apie Olimpines žaidynes, dažniausiai regime sportininkus, besivaržančius tarpusavyje ir siekiančius tapti tais vieninteliais nugalėtojais. O kas, jeigu imtume interpretuoti ir kūrybiškai žvelgti į šiuos du žodžius –OLIMPINĖS ŽAIDYNĖS? Nejučia nusikeltume į mitais apipintus Antikos laikus, dieviškąjį Olimpo kalną, susidurtume su istorijomis, kuriose sąveikauja žmonės ir dievai. Olimpinės žaidynės šiame kontekste įgauna mistiškumo, rituališkumo pavidalą. Na, o žodis „žaidynės“ apeliuoja į žmogaus gebėjimą žaisti, o gal būti žaismingu. Būtent tai tampa kertiniu šokio spektaklio „Keturi Viktorai“ ramsčiu.
Olimpinė ugnis, olimpiniai žiedai, ar legendos apie antikinius olimpinius čempionus, mitai apie žaidynių dieviškąjį pradą, o gal populiarusis olimpinis himnas „Chariots of Fire“ – nebūtinai sportas kaip kova dėl pergalės, o paties sporto, žmonių, siekiančių perlipti savo galimybių ribas, bendruomeniškas palaikymas yra tie elementai, kurie skleidžiasi per Keturis Viktorus ir su kiekviena spektaklio minute vis labiau ir labiau artina prie esminės spektaklio minties, jog kiekvienas galime būti Viktoru, nugalėtoju – ir visai nesvarbu, kokio dydžio tos pergalės būtų!
Net jeigu „Keturi Viktorai“ yra didžiausio sporto renginio pasaulyje interpretacija šokiu, šio spektaklio kūrybinė komanda palaiko kertines Olimpinio judėjimo vertybes – fizinio aktyvumo, kultūros, švietimo svarbą geresniam pasauliui ir taikai jame.
Idėja, atlikimas: Adrian Carlo Bibiano, Andrius Stakelė, Mantas Ūsas, Marius Pinigis
Muzika: Andrius Stakelė
Spektaklio sklaidos komunikacija: Agnė Pinigienė
Spektaklio sklaidos vadyba: Vaida Virbickaitė
Spektaklio premjera: 2023 metai, „Contempo“
Šokio spektaklis „Keturi Viktorai“ apdovanotas Kauno „Fortūnos“ diplomu.
ŠIUOLAIKINIO CIRKO SPEKTAKLIS „GANDRAS“
Šiuolaikinio cirko trupė „Kanta Company“
Trukmė: 1 val.
„Ankstus rytas, saulė vos pradėjus tekėti, žemę nuklojusi rasa, laukus apgaubusi paslaptinga migla. Ant aukšto juodo stulpo susuktas gandro lizdas. Jame stovi išdidus, mažumėlę išsipurvinęs baltas gandras.“
Atėjus naujajam cirkui, gyvūnų dalyvavimą reginyje visi pamiršo, bet pasirinkus gyvūną kaip meninio tyrimo objektą, šiuolaikiniame cirke jie sugrįžta į sceną, tačiau šįkart sąmoningesniu – idėjos pavidalu. Kaip ir migruojantys paukščiai – gandrai – cirko menininkai ilgai vienoje vietoje neišbūna, jų gyvenimas – nuolatinis judėjimas. Įkvėpta šio klajoklio statuso, šūsnio dokumentinių filmų, knygų vaikams ir ne vaikams, žmonių pasakojimų, suomių menininkė Aino Mäkipää, pasitelkdama kinišką stulpą ir žongliravimą, savo pirmu soliniu kūriniu „Gandras“ siekia papasakoti elegantiškai šiurkščios išvaizdos paukščio dramą iš žmogaus perspektyvos.
Šeiko „SALOS“
Trukmė: 30 min.
SALOS – duoklė Neringos istorijai, dabarčiai ir rūpestį keliančiai ateičiai. Nidos švyturyje įsikūrusios „Salos“ kviečia pasinerti į stichišką būseną, kuriamą iš minimalistinės muzikos, judesio, šviesų ir abstrakčių kostiumų. Įžengus į erdvę, apima laipsniško užpustymo jausmas – tarsi būtum smėlio laikrodžio viduje. Žiūrovą pasitinka audra, ausis pasiekia iš smilčių ir violončelės beriama meditatyvi muzika, o ją papildo gyvai griežiama violončelė. Žymios kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės minimalistinė kompozicija sudėliota iš analoginių smėlio ir violončelės garsų ir daugiakanaliu garsu užpildo visą pasirodymo erdvę. Žiūrovus taip pat pasitinka žmones primenančios figūros, tačiau jų tapatybės tarsi ištrintos, o kūnus palaipsniui pasiglemžia smėlis. Nors laiptai veda aukštyn, nuojauta sako, kad pranykimas smėlyje neišvengiamas. Taip instaliacija įtraukia į sapnišką ir poetišką būvį, kuriame tarsi atsikartoja Neringos legendos ir istorija. Tik dabar salą pila ne milžinė Neringa, o neatsakingi turistai, užpusto ne smėlis, o šiukšlės. Pasitelkdamos Kuršių nerijos pavyzdį, „Salos“ klibina tvarumo, aplinkos apsaugos ir žmonijos ateities temas.
