Grafų Tiškevičių kultūrinis palikimas sugrįžta į šeimos namus Kretingoje! Kretingos muziejus didžiuojasi turėdamas galimybę pakviesti visuomenę į naują, pačių muziejininkų labai laukiamą parodą „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija", kuri parengta drauge su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi.
Istorija sudėliojo taip, kad sovietams okupavus Lietuvą, dvarai ir juose buvę turtai buvo arba sunaikinti, arba išgrobstyti, arba nusavinti. Grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių Palangos rūmus puošę meno kūriniai iš ten buvo išvežti dar 1940-aisiais. Kiek jų ten tuo laiku buvo, niekas tiksliai nežino. Iš skurdžių to laiko dokumentų pavyko atsekti, jog dalis grafų Tiškevičių turėtos kolekcijos pateko į dabartinio Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondus, dalis - į Kretingos muziejų. Prireikė daugiau nei aštuonių dešimčių metų, kad jie, kaip viena kolekcija, grįžtų į Tiškevičių šeimos namus Kretingoje.
„Mums svarbu atskleisti Kretingos ir Palangos dvarus valdžiusios grafų Tiškevičių šeimos vertybes, laikmetį lenkusias idėjas, ekonomines bei technines inovacijas, kuriomis garsėjo šios šeimos valdos. Ši paroda apie Tiškevičių indėlį į kultūrą ir, akivaizdu, kad ir čia Tiškevičiai matė prasmę investuoti, puošti savo aplinką meno kūriniais. Nuoširdžiai dėkojame kolegoms muziejininkams iš Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, palaikiusiems idėją traukti iš užmaršties ir saugyklų Tiškevičių kultūrinį palikimą, taip pildyti istorinės atminties spragas, grąžinant dvarams bei juos valdžiusioms šeimoms deramą pagarbą“,– sako Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys.
Tam, kad susidarytų parodinė kolekcija, kurioje 34 paveikslai, prireikė ilgo ir kruopštaus dviejų muziejų specialistų darbo. Parodos kuratorė, istorikė Danutė Šorienė ilgus metus narpliojo Tiškevičių šeimos meno kolekcijos detektyvą ir sako, jog tai greičiausiai dar ne pabaiga. „Ne visi rasti paveikslai turi tikslius pavadinimus, ne visų autoriai yra tiksliai žinomi, nes kiekvienas paveikslas turi bent kelias istorijas: tą, kurią jis vaizduoja, tą, kaip jis buvo sukurtas ir tą, kas jį kūrė. Atskleisti paveikslų, buvusių dvaruose, istorijas – tai ilgas ir be galo kruopštus darbas“,– pažymi D. Šorienė. Apie tai, kaip muziejininkai aptiko kai kurių paveikslų autorius, kaip pavyko surasti paveikslui kūrinį-dvynį, parodos kuratorė aprašė parodos kataloge, išleistame atidarymo išvakarėse.
„Džiaugiamės galėję prisidėti prie kolegų iš Kretingos muziejaus sumanymo patyrinėti ir visuomenei pristatyti iki šiol plačiau netyrinėtą ir nepažintą grafų Tiškevičių rūmus Palangoje puošusią kolekciją. Išlikusių dokumentų dėka mes galėjome pasitikslinti 16-kos 1940 m. spalį į mūsų muziejų iš Kretingos muziejaus atvežtų paveikslų kilmę ir po daugybės metų pirmą kartą pabandyti į vieną visumą surinkti per du muziejus išsklaidytas meno vertybes bei pristatyti jas visuomenei Kretingos muziejaus rengiamoje parodoje. Joje lankytojai turės išskirtinę galimybę pasigėrėti istorijos verpetuose išlikusiais meno kūriniais, kurie iki sovietų okupacijos džiugino ne tik pačius Palangos rūmų gyventojus, bet ir jų svečius. O grafų Tiškevičių dėka į Lietuvą atkeliavę puikieji talentingojo Giacomo Legi (apie 1600–1640) nutapyti įspūdingi natiurmortai džiugina ne tik mus, bet ir jų autorystę patvirtinusią senosios Genujos mokyklos dailės žinovę dr. Anną Orlando“,– bendrų pastangų rezultatu džiaugiasi Irmantė Šarakauskienė, Nacionalio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės skyriaus užsienio dailės kuratorė.
Planuojama, kad „Neatpažinta grafų Tiškevičių meno kolekcija“ Kretingos muziejuje bus eksponuojama iki 2026-ųjų pabaigos. Tai vienas iš ryškiausių Kretingos muziejaus, šiemet pažyminčio įkūrimo 90-metį, jubiliejinių metų renginių.
Parodos pristatymas – 2025 m. birželio 13 d., penktadienį, 18 val. Kretingos muziejuje (Vilniaus g. 20, Kretinga).
