Gegužės 25 d. Palangoje įvykusio baigiamojo festivalio „Amber Wind“ koncerto metu klausytojai išgirdo ir penkis naujus, originalius kūrinius pučiamųjų orkestrui – tai finalininkų darbai iš trečiojo kūrybinio konkurso „MCC Palanga 2025“, kurio tema šiemet buvo įkvėpta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos bei jo ryšio su Palanga.
Kompozitoriai buvo kviečiami muzikos kalba perteikti genialaus menininko santykį su kurortu, jūros įkvėptą kūrybą ir asmenines patirtis šiame mieste, o savo kūrinius paskirti Palangos orkestro vasaros koncertų ciklui „Orkestro vasara: Čiurlenimai“– konkurso laureatų kompozicijas visą vasarą bus galima išgirsti Palangos Birutės parko rotondoje, šeštadieninėje Palangos orkestro programoje, o rudenį jas ketinama įamžinti įrašuose.
Konkursą organizavusi viešoji įstaiga „Palangos orkestras“ džiaugiasi aktyviu kompozitorių įsitraukimu ir kūrinių menine kokybe.
Į finalinį etapą, po pirminio vertinimo, buvo atrinkti penki kūriniai. Juos gyvai atliko Palangos orkestras, o galutinį sprendimą nulėmė muzikantų slaptas balsavimas.
Pirmąją vietą ir 1000 eurų premiją pelnė Tado Zakarausko kūrinys „Jūra manyje“, įtaigiai perteikęs vidines žmogaus būsenas, rezonansą su Čiurlionio muzikiniu pasauliu. Antroji vieta atiteko Mintaros Juzaitytės ir Igno Vydeikos bendrai kompozicijai „Meilės kranto čiulbesys“, kurios švelni, lyrinė atmosfera pelnė 700 eurų premiją. Trečiąją vietą užėmė Lino Rupšlaukio kūrinys „In Our Time“ – šiuolaikiškai Čiurlionį interpretuojanti muzikinė vizija, apdovanota 500 eurų premija.
Be trijų prizininkų, koncerte taip pat suskambo Jono Tamulionio „Jūros akvarelė“ ir Rimvydo Stanaičio „Išdykusi žuvytė“. Kiekvienas finalininkų kūrinys pasižymėjo savitu žvilgsniu į Čiurlionio palikimą – nuo švelnaus impresionizmo iki ekspresyvių modernių garsinių formų.
Kūrybinis konkursas „MCC Palanga“ tampa gražia tradicija, skatinančia lietuvių kompozitorius kurti naują repertuarą pučiamųjų orkestrui ir puoselėti kultūrinį dialogą tarp istorijos, klasikos ir šiuolaikinės muzikos. 2025-aisiais metais ši iniciatyva įgavo ypatingą reikšmę, prisiliečiant prie vieno svarbiausių Lietuvos meno simbolių – M. K. Čiurlionio.
