Atminties ženklu pagerbti Narimanto (Palangos) kuopos partizanai

Atminties ženklu pagerbti Narimanto (Palangos) kuopos partizanai

1944 m. vasarą vėl prasidėjo liūdnas Lietuvos istorijos laikotarpis – reokupacija, sovietizacija. Patriotiškai nusiteikusi tautos dalis pasipriešino okupantams. Žemaitijoje jau 1944 m. pabaigoje Alsėdžių miškuose veiklą pradėjo pirmasis partizanų būrys. Vėliau susikūrė kuopos, rinktinės. 1946 m. įkurta Narimanto (Palangos) kuopa, kuri priklausė Kardo rinktinei. Kardo rinktinės vadu išrinktas majoras Juozas Ožeraitis. Palangos kuopos vadas – Alfonsas Knystautas-Ragūnas. Be Palangos kuopos Kardo rinktinei dar priklausė šios kuopos: Darbėnų – vadas Vizbutas, Kretingos – Širvydas, Salantų – Slyva, Tauras, Gargždų – Vidmantas, Skuodo – Skirmantas, Mosėdžio – Tautvaiša, Kulių – Daugvaiša. Šiame regione dar veikė Šleiderio būrys ir nedidelės partizanų grupelės, priklausiusios Narimanto kuopai.

Įvyko išdavystė. Išaiškėjo, kad mokytojas Boleslovas slapyvardžiu Rūta buvo NKVD informatorius ir išdavė partizanų bunkerio vietą. 

1949 m. vasario 7 d. bunkerį apsupo 70 čekistų ir stribų būrys. Partizanai sugebėjo dar prasiveržti, bet vėliau buvo apsupti ir didvyriškai kovojo nelygioje kovoje. Žuvo 5 partizanai: Pranas Budrys-Šarūnas, baigęs Kretingos gimnaziją; Vytautas Gricius-Žilvinas, baigęs Palangos gimnaziją, Stasys Lisauskas-Antanas. Stasys Lisauskas, buvęs Kretingos gimnazistas, buvo LLA štabo viršininko pavaduotojas. Taip pat žuvo kuopos vadas, Kardo rinktinės skyriaus viršininkas Alfonsas Knystautas-Ragūnas (Darbėnų mokyklos mokytojas), Vytautas Daugintis-Bagūnas (Kartenos ūkininkas).

Kuopa veikė tris metus. Kuopoje taip pat kovojo ir žuvo Palangos gimnazistai: Steponas Skersys-Kovas, Antanas Skersys-Genys, Apolinaras Grabys-Vaidila, Vytautas Grabys-Žilvinukas, Albertas Jurevičius-Sakalas, Vytautas Gricius-Nendrė, Adolfas Jakštas. Vincentas Sermontis žuvo Vidmantų miške 1949 m. gruodžio 29 d. Steponas Skersys sužeistas į galvą mirė 1949 m. rugpjūčio 12 d. Jonas Šlimas paimtas į nelaisvę, žiauriai tardytas, nuteistas 25 metams Sibiro lagerio katorgai. Kuopos partizanai: A. Dievaltas ir J. Zubernis prie Kūlupėnų buvo sužeisti, sadistiškai kankinti ir gyvi sudeginti. Kuopos ryšininkės Marija Jurevičiūtė ir Petronėlė Grabytė suimtos ir nuteistos po 25 metus Sibiro lagerio. 

1949 m. gruodžio pabaigoje kuopoje išliko tik du kovotojai. Bunkeris užkastas. 2009 m. rugsėjo 18 d. Palangos tremtiniai ir HBH poilsio ir pramogų komplekso vadovų pastangomis bunkeris atstatytas, bet vėliau vėl užgriuvo. 2017 m. liepą Narimanto (Palangos) kuopos partizanams atminti pastatytas paminklinis akmuo, menantis žūties vietą ir datą.

Mes, LPKTS Palangos filialo tremtiniai, buvome maloniai nustebinti, kai HBH bendruomenės vadovė, jauna moteris Laura Matulevičiūtė nuoširdžiai domisi Palangos valsčiaus pokario partizanų kovomis prieš okupantus. Ji pasiūlė mums, tremtiniams, prisidėti prie labai svarbaus atminties ženklo – mūsų Narimanto kuopos partizanų bunkerio atstatymo Žibininkų miške.

Šiemet šios tragiškos, bet didvyriškos kovos 75 m. sukakties proga, HBH vadovės Lauros Matulevičiūtės, Palangos LPKTS (tremtinių), Žibininkų kaimo bendruomenės iniciatyva buvo nutarta partizanų bunkerį „prikelti“ iš po žemių.

Šių metų balandžio 10 d. susirinkome mūsų krašto partizanų iškilmingai pagerbimo valandai. Dalyvavo: Palangos tremtiniai, atminimo įamžinimo iniciatorė Laura Matulevičiūtė ir kiti garbūs svečiai, Žibininkų, Darbėnų ir Salantų bendruomenės atstovai, Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos, Baltijos pagrindinės mokyklos moksleiviai, Palangos kultūros centro vyrų choras „Jūros šauliai“, Palangos kultūros skyriaus vedėjas Robertas Trautmanas. Mūsų renginį vedė Palangos jaunimo ir savanorystės centro atstovas Deivydas Jučas.

Labai išsamiai, vaizdingai papasakojo apie Narimanto kuopos istoriją partizanų giminės palikuonė – tremtinė Vida Galdikienė. Jos pasakojimą pagyvino pastatyti stendai su partizanų nuotraukomis ir pats atstatytas bunkeris. Įsimintinas Darbėnų visuomenininko Stasio Burbos pasisakymas. Jis perskaitė šitame drėgname žvarbiame bunkeryje kuopos vado Alfonso Knystauto parašytas ir stebuklingai išlikusias laiško būsimai laisvai Lietuvai eilutes. Visi įdėmiai klausėmės ir šiurpuliukai bėgiojo po nugarą. Klausėme savęs – iš kur partizanai ir jų vadas sėmėsi dvasios stiprybės? Tarp pasisakymų Vilimų kalnelyje aidėjo partizaniškos dainos atliekamos „Jūros šaulių“ choro. Moksleiviai padeklamavo partizanų sukurtus eilėraščius. Ir po to Palangos parapijos vikaras Vaidas Gadeikis pašventino bunkerį. Salantų kultūros skyriaus vedėjas, kraštotyrininkas Aurimas Rapalis įdomiai papasakojo apie kraštotyrininkų veiklą, tyrinėjančią Žemaitijos partizanų kovas ir jų buitį. Taip pat pademonstravo atrastus artefaktus – šovinių gilzes, granatų žiedus. Palangos kultūros skyriaus vedėjas pasidžiaugė dar vienu atkurtu mūsų istorinės atminties paminklu buvusiame Palangos valsčiuje.

Visi pasisakiusieji prašė, kad ši vieta nebūtų pamiršta ir kad tokie liūdni įvykiai liktų tik istorija, neatsikartotų šiandienoje. Čia turėtų būti pravedamos gyvosios pilietiškumo pamokos moksleiviams. 

Norėčiau pabaigti mokytojo Kęstučio Pūkelio žodžiais: „Rūdija plienas, griūna pilys, senka upės, džiūsta ežerai, bet ne Tautos atmintis. Kaip buvo besistengta paslėpti nusikaltimo pėdas, ištrinti jas iš Tautos atminties, to padaryti nepavyko. Atmintis gyva tol, kol gyva Tauta!”

Palangos LPKTS valdyba ir taryba

Pirmininkas Arūnas Šateika

Atminties ženklas pagerbimas Narimanto (Palangos) kuopos partizanai Palangos partizanai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,921