Žygis buvo skirtas karo lakūnui, vyriausiojo Mažosios Lietuvos Gelbėjimo Komiteto nariui Steponui Dariui atminti. Maršrutu Priekulė – Klaipėda buvo keliaujama sausio mėnesio 19 -20 dienomis.
Lietuvos vyriausybė nusprendė slaptai improvizuoti Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, kad remiantis jų pareikšta valia, šį kraštą būtų galima prijungti prie Lietuvos. 1922 metų gruodžio mėnesį sukilimą organizuoti pavesta Šaulių sąjungai ir jos vadovui Vincui Krėvei. Sukilimo vadu paskirtas Lietuvos kariuomenės kontržvalgybos viršininkas Jonas Polovinskas – Budrys. Užimti Klaipėdos kraštą turėjo Kaune suformuota ypatingos paskirties rinktinė.
Karo lakūnas, oro žvalgas Steponas Darius, 1922 metų pabaigoje buvo komandiruotas į Klaipėdą padėti rengti sukilimą. Jis pasižymėjo aktyvia žvalgybine veikla. Sukilimas prasidėjo 1923 metų sausio mėnesį. Nesulaukus rimtesnio prancūzų pasipriešinimo, Lietuvos kariuomenė įžengė į Klaipėdos kraštą ir jį užvaldė. Po įvairių valstybių sprendimų, sukilimas vertinamas kaip vienas drąsiausių Lietuvos Respublikos žingsnių.
Klaipėdos sukilimui atminti tapo tradicija kasmet rengti naktinius žygius. Dalyviai buvo kviečiami įveikti 26,8 km. atstumą – iš Priekulės į Klaipėdą. Žygio pradžia sausio 19 d. 22 val. iš Priekulės kultūros centro. Žygio pabaiga sausio mėn. 20 d. 6 val. ryto Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro pastate. Kiekvienas žygeivis gavo žemėlapį, kuriame turėjo pažymėti kelionės trasą bei kontrolės postus. Antrame kontrolės poste degė laužas, prie kurio galima buvo sušilti, išgerti arbatos, pasistiprinti kareiviška koše. Trečiame kontrolės poste, prie Klaipėdos, registraciją atliko Palangos 306 kuopos antro būrio šauliai: Dainius Bertašius, Remigijus Stankus, Vaidotas Kaklys. Žygeiviai atvyko iš visos Lietuvos. Dalyvavo šauliai, kariškiai, studentai, moksleiviai, pavieniai asmenys ir grupės. Iš Palangos suaugusių grupėje žygiavo 306 kuopos antro būrio vadas Kęstutis Overlingas ir Martynas Milius.
