Tokie laikini ir tokie amžini
Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ kūrybinio dešimtmečio renginys vyko spalio 20 d. Palangos viešojoje bibliotekoje. Renginį vedė muzikos mokytoja, moterų vokalinio ansamblio ,,Guboja“ vadovė, Valdonė Juozapavičienė. Bendruomenei pristatyta naujai išleista knyga – kūrybos rinktinė ,,Jūros lydimi“ (pirmoji rinktinė ,,Takai per kopas“, 2013).
Tokie laikini ir tokie amžini esam žodžiais,
Darbais, mintimis
Tokie laikini, lyg vandenį godžiai
Mus sugeria laikas
Kas nyksta, pranyksta
Esam noru sustot vieną kartą kely,
Kad išliktume patys
Savimi amžini.
K. Griškevičius
Artėjant didžiosioms metų šventėms, prasidėjus Adventui, labai tinka šie prasmingi a. a. poeto Gedimino Griškevičiaus brolio žodžiai. Norisi prisiminti ir geru žodžiu paminėti visus, kurie stovėjo prie literatų klubo „Takai per kopas“ įkūrimo ištakų, visus dešimt metų gaivino, puoselėjo, skleidė gražų žodį, draugystę, poeziją, meilę gimtajam kraštui, jūrai, savo miestui ir jo žmonėms.
Palanga visais laikais traukė romantikos mėgėjus, čia gyveno ir gyvena darbščios kūrybingos, talentais apdovanotos asmenybės.
Truputis istorijos
Prieš dešimt metų, o tai buvo 2013 m., į biblioteką kreipėsi Marytė Jurgaitytė-Žiūraitienė, teiraudamasi, ar Palangoje yra susibūrę, kuriantys žmonės, gal yra jų kūrybos leidinys. Tada biblioteka ir nusprendė imtis iniciatyvos. Įdėjo skelbimą į vietos laikraštį, kad ketina išleisti knygą. Nerimo buvo, ar kas atsilieps? Pasirodo Palangoje daug kuriančių ir rašančių, net 33 autoriai pateikė savo kūrybą, daugiausia poeziją, bet buvo keletas, kuriančių ir prozą. Rinktinės pavadinimą pasiūlė bibliotekos darbuotoja Bronislava Spevakovienė. Jis visiems patiko ir net tapo klubo pavadinimu ,,Takai per kopas“.
Be praeities, nėra dabarties, be praeities nėra ateities
...mes tampam jaukesni, mes tampam šiltesni
Ir su kitais mieliau savim dalinamės
Pro rytmečio vartus išeinam aukštesni,
O kelio vingiuose – aukštų svajonių žymės.
Ir eina su mumis, kas dar lig šiol nežinoma,
Ko jau seniai nėra, mes praeitį atgal susigąžiname
Atsiremiam į ją, tenai, kur ji gera.
J. Marcinkevičius
Ir tikrai, anot poeto Justino Marcinkevičiaus, ,,mes praeitį dažnai susigrąžiname, atsiremiam į ją, tenai, kur ji gera“. Kokie geri buvo 2013 metai! Ir vėl mintimis keliauju laiko labirintais... Tie metai man asmeniškai buvo be galo įsimintini. Paskatinta gero vaikų draugo, poeto, Gedimino Griškevičiaus, bibliotekoje pristačiau savo pirmąją knygelę ,,Jūros akmenėlių šokiai“. Po gero mėnesio su dideliu nerimu ir jauduliu ėjau į susitikimą, į susipažinimo popietę, su naujai išėjusios rinktinės „Takai per kopas“ autoriais. Tokie nedrąsūs ir pasimetę, tokie svetimi ir nepažįstami, bet artimi savo sielos ir širdies dainomis. Skirtingo amžiaus, išsilavinimo ir profesijų. „Mus visus sujungė poezija, kaip nesenstantis Birutės parkas, kaip fantaziją žadinanti ilgesio kopa, kur pajunti akimirkos trapumą ir amžinumą. Ir dar mus jungė Palanga – pati poezija“ – taip rašė čia gyvenęs ir kūręs mūsų geras, mylimas, autoritetu tapęs, literatų klubo narys Gediminas Griškevičius. Na, o po to prasidėjo mūsų susirinkimai, susitikimai, poezijos skaitymai, knygų pristatymai, pirmiausia pačioje knygų šventovėje-bibliotekoje, o po to ir kitur. Bibliotekoje visuomet buvome laukiami ir jautėme ypatingą dėmesį kiekvienam rašančiam, kuriančiam. Čia visuomet buvo jauku ir gera, kvepėjo kava, arbata, medumi, gražiu žodžiu ir knygomis. Pamenu, kaip dabar, poetą Gediminą Griškevičių, visada tekinom skubantį, besišypsantį savo giedromis akelėmis ir iš portfelio, traukiantį akmenėlius, kiekvienai moteriai, paskaičiusiai, ką nors naujo ir įdomaus iš savo kūrybos kraitelės. O kokių būta žavingų susitikimų ir išvykų. Ir kur tik mes nebuvom? Ir Kretingoje, ir Darbėnuose, ir Šventojoje, ir Plungėje, ir Klaipėdoje, ir Skuode (Kivilių dvare), ir netgi Kėdainiuose. Ruošdami prisistatymus, kūrėm, rašėm scenarijus, improvizavom, šokom ir dainavom. Nepamirštami renginiai ir įspūdžiai užfiksuoti nuotraukose ir klubo metraščio puslapiuose. Viena literatų draugė ir gerbėja, mažeikiškė poetė Liucija, pavarčiusi klubo metraštį, net aiktelėjo iš nuostabos. Anot jos, galėtų būti išleista atskira knyga, juk čia telpa kultūra, istorija, poezija.
Ilgalaikė draugystė
Džiaugiamės neblėstančia, ilgalaike literatų draugyste su Valdone ir Rimgaudu Juozapavičiais bei jų vadovaujamais kolektyvais ,,Guboja“ ir vyrų choru ,,Jūros šauliai“. Poezija ir muzika, gražus žodis ir daina gali nuversti kalnus, geriau paliečia skaitytojo ir klausytojo širdį. Šiems žmonėms esame labai dėkingi už nuostabias emocijas. Miesto renginiuose – „Palangos dienos“, Vasario 16-osios, Valstybės dienos, Lietuvos kariuomenės dienos proga – visuomet skamba „Gubojos“ dainos ir literatų skaitomos eilės. O kiek dar bendrų pasirodymų koncertuose Šventosios sveikatingumo centre „Energetikas“ ir kituose poilsio namuose. Beje, nepamirštamas renginys buvo surengtas ir šiemet, gruodžio 8 d., tame pačiame sveikatingumo centre. Skambėjo adventinės giesmės, dainos, o literatų poezija papildė muzikinę vokalinio moterų ansamblio „Guboja“ dalį, ši dviejų meno rūšių sintezė, sušildė besigydančių žmonių širdis ir sielas. Šventinį koncertą „Paliesk mano sielą“ papuošė žavioji solistė Smiltė Jackaitė iš lopšelio-darželio „Žilvinas“. Mergaitę „Dainų dainelės“ konkursui ruošia muzikos mokytoja Valdonė Juozapavičienė. Moterų vokaliniam ansambliui dirigavo vadovas Rimgaudas Juozapavičius, akomponavo koncertmeisteris Saulius Šiaučiulis.
Branduolys
Nuostabiausias literatų akimirkas visada lydėdavo muzika, juokas, dainos. Jauku būdavo įsilieti į kitų iš visos Lietuvos atvažiavusių poetų gretas. Nepamirštamos poezijos šventės „Vasara išeina į rudenį“ (2017-2019 m.) Kretingos muziejaus, grafo Tiškevičiaus rūmų baltojoje pokylių salėje. Šioms šventėms kruopščiai, ilgai ruošdavomės ir rūbus sceniniam įvaizdžiui siūdavomės, kad kuo gražiau save pateiktume ir reprezentuotume savo miestą bei klubą. Scenarijus šiems renginiams kurdavo Anelė Mažeivaitė. Ji visą širdį įdėdavo, kūrybiškai apjungdavo poetinį žodį, vaizduotę, fantaziją, dainą, muziką ir šokį. Prie klubo įkūrimo ištakų stovėjo: Marytė Žiūraitienė, Nijolė Prušinskaitė-Bagdonienė, Anelė Mažeivaitė, Nijolė Fultinavičienė, dabartinis literatų klubo vadovas Vytautas Lukšas, Jonas Brazdžionis, Janina Vambutienė, Alma Viskontienė. Šie žmonės ir sudarė mūsų klubo branduolį, jiems visada rūpėjo atstovauti literatų klubui, neskaičiuojant laiko ir pinigų. Klubas – gyvas organizmas su savo aura, jis nuolat keičiasi, kaip ir pats lekiantis, skriejantis į priekį laikas. Vieni literatai persikėlė gyventi kitur, kiti nebedalyvauja klubo veikloje, dar kiti iškeliavo anapilin. Su didele pagarba prisimename: Gediminą Griškevičių, Svetlaną Andziulienę, Vytautą Valiaugą, Albiną Šerelį, Stefą Daukšienę, Ireną Jareckienę, Lidiją Umbasienę, Ireną Beržienę ir kitus. Kasmet per Vėlines aplankome jų kapus ir uždegame atminimo žvakeles. Klubo veikla niekada nenutrūko. Mūsų gretos tai sumažėdavo, tai padidėdavo, bet nepaisant visko, nenustojome gyvuoti, aktyviai dalyvauti poezijos skaitymuose, kuriuos rengė Palangos kurorto muziejus: poezijos vakaras „Vasarą pasitinkant“ kartu su Klaipėdos šokių grupe „Domino“ (2017 m.), poezijos skaitymai netradicinėse vietose „Nuo Birutės kalno“ (2019 m.). Dalyvavome projekte „Sninga parkuos medžių žiedais“ (2021 m.). Palangos literatai išbandė savo jėgas ir Haiku konkursuose, dalyvaujam nuo pat jų atsiradimo. Klubo nariai yra pelnę prizų ir apdovanojimų: Nijolė Fultinavičienė, Asta Brazaitienė, Alma Viskontienė. Juk ne visuomet svarbu laimėti, svarbiausia – dalyvauti. Dar viena graži ir labai reikšminga tradicija – Valstybės dienos proga vykstame į Kivilių dvarą Skuodo rajone. Ten suvažiuoja poetai iš visos Žemaitijos. Palangiškius literatus visuomet sutinka su didelėmis ovacijomis. Skambant dainoms, poezijai mes pagerbiame Lietuvą, jos istoriją. Kartą buvo net juokinga situacija, kai grįždami namo, kelyje užstrigom ir Lietuvos himną giedojom su vėliavėlėm rankose Palangos prieigose. Ne kartą poezijos skaityti važiavome į Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos, organizuojamus „Vasaros skaitymus“ Žadeikiuose ir Agluonėnuose (2022-2023 m.). Gavome padėkas už skaitymo kultūros puoselėjimą ir meninio žodžio skleidimą. Palangos literatai dalyvauja sakralinės poezijos skaitymuose ir konkursuose „Vilties paukštė“. Tai tik nedidelė dalis veiklų, kuriose dalyvauja smalsūs, žingeidūs, nenustygstantys žodžio puoselėtojai ir savotiški kultūros bei šviesos nešėjai.
Knygų pristatymo džiaugsmas
Kiekviena naujai išleista knyga – tai ne tik didelis džiaugsmas autoriui, bet ir didžiulė garbė literatams dalyvauti, padėti knygai rasti kelią į skaitytojų širdis. Atmintin įsirėžė literatės, tikros darbėniškės, dabar gyvenančios Palangoje, Anelės Mažeivaitės poezijos knygos „Paukščio žvilgsnis“ pristatymas Darbėnų bibliotekoje. Knygos sutiktuves lydėjo originali meninė kompozicija su vasaros temos scenarijumi, kuriame dalyvavo grupelė palangiškių literatų.
Po tokio šilto pristatymo, manau, jos poezija tikrai apkabino skaitytoją nesuvaidintu gerumu, nuskraidino meilės ir subtilių emocijų keliu. O koks šiltas ir mielas buvo literatės, tikros žemaitės, mėgstančios pašmaikštavimus ir gerą humorą Janinos Vambutienės poezijos knygos „Saulės diskas“ sutikimas – tikra knygos šventė su dainomis, šokiais ir patrepsėjimais! Įsimintini buvo ir Jono Brazdžionio knygų pristatymai. Linksma, nuotaikinga buvo ir vaikiškos knygelės „Eina saulytė žemės takeliais“ sutikimo šventė, taip pat nuostabios emocijos lydėjo kūrybos vakare, pristatant kretingiškę poetę ir tautodailininkę Laimutę Kasperavičienę bei jos poeziją.
2019 metai buvo paskelbti Pasaulio lietuvių metais. Ta proga Palangos literatai kartu su neįgaliųjų draugija palangiškius pakvietė į linksmą, nuotaikingą renginį „Nutieskime tiltus tarp širdžių“. Šiltas, jaukus buvo šis susitikimas su Seinų miestelio pagyvenusių žmonių ansambliu „Galudusys“ ir Lenkijos mažo miestelio prie Punsko jaunimo centru. Graži draugystė, nuostabi muzika ir palangiškių eilės tikrai sušildė tėvynės pasiilgusius lietuvius. Palangiškiai literatai neapsiriboja savo kūrybos sklaida savo krašte, jie važiuoja į respublikinius kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“ festivalius Šilaičiuose. Nijolė Fultinavičienė, Vytautas Lukšas ir Alma Viskontienė yra asociacijos nariai. Mūsų poezija, kurioje apdainuojama meilė tėvynei, gimtajam kraštui, Lietuvai, žmogui, tarpusavio santykiams, meilei, publikuota net aštuoniuose tarptautiniuose almanachuose.
2023 m. užėmėme antrąją vietą mini spektaklių konkurse „Romantiškasis retro stilius“. Vaizdeliai iš grafų Tiškevičių laikotarpio buvo skirti Palangos miesto 770-mečio jubiliejui. Turime daug padėkos raštų ir apdovanojimų, diplomų už bendraautorystę „Menų sodo“ tarptautiniuose almanachuose ,,Apkabinkime rankomis pasaulį“, „Vieną kartą Šilaičių karalystėje“, „Ir sumainė aukso žiedus mūsų bočiai“, „Meilės atodūsiai“, „Smalsučių kelionė per Žemę“, „Menų puokštė Vilniui“, „Duonos kelias“, „Kas yra kas ,,Menų sode“? O gerbiama Nijolė Fultinavičienė, mūsų literatų klubo siela, varomoji jėga, už aktyvią kultūrinę ir meninę veiklą gavo Lietuvos Respublikos Seimo padėką.
***
Laikas skrieja pirmyn. Alsuojant laukimu, artėjant Šv. Kalėdoms ir Naujiesiems metams dėkojam Dievui ir likimui už kūrybingus, talentingus žmones. Džiaugiamės, kad mūsų gretas papildė daug naujų literatų: Stefanija Šaltienė, Zita Pukinienė, Petras Vitkus, Asta Brazaitienė, Albinas Antanas Kazlauskas, Eduardas Aloyzas Povilaitis, Laima Kasperavičienė, Neringa Danavičienė, Janina Narvilienė, Agnė Dragūnaitė, Vaiva Milončiūtė, Mantas Bublys ir Eglė Baranauskaitė. Šie žmonės praturtino, paįvairino klubo veiklą, atnešdami naujų idėjų ir pasiūlymų.
Visas būrys literatų turi didžiulį kūrybinį potencialą. Be rašymo, kai kurie turi ir kitų pomėgių: Vytautas Lukšas puikiai piešia ir lieja akvarelę; Agnė Dragūnaitė tapo, piešia, kuria mandalas; Petras Vitkus drožia skulptūras iš medžio. Dauguma literatų savo gyvenimą paįvairina lankydami Trečiojo amžiaus universitetą: mokosi kalbų, aktyviai sportuoja, vaidina ir netgi lanko šokių būrelius. Mylintys gyvenimą, smalsūs, žingeidūs ir pozityvūs – štai tokie mes, Palangos literatų klubo „Takai per kopas“ nariai.
Ir toliau žengsime mums Dievo paskirtu šviesos ir gėrio keliu. Juk poezija, menas, kaip niekas kitas nuskaidrina būtį, suteikia sparnus skrydžiui, pulsuoja gerumu, širdies natomis, ugdo meilę artimui, stiprina draugystę ir taurina kalbą, suvirpina sielos gelmes. Vėl norisi pacituoti poetą Gediminą Griškevičių: „Žmonės, kuo daugiau skaitykim, deklamuokim, užsidėkim „poezijos grandines“ ir nereikės kitų kaltinti, kur viršų ima pyktis, agresija, godulys“. Gyvenkime Meilėje, santarvėje, gerume ir poezijoje. Nauji metai – švarus lapas, nauja pradžia. Linkiu visiems sveikatos, taikos, vilties, kūrybinių aukštumų ir įkvėpimo, Dievo palaimos ir angelų apsaugos.
Ir pabaigai grafų Tiškevičių devizas – BŪKITE ŽIBURIAI GYVENIMO KLYSTKELIUOSE.
Alma Viskontienė
ASTA BRAZAITIENĖ
PAVEIKSLAS
Akinamai balto
gruodžio nėrinukai
apsivijo langą,
kelią, medį
ir mintis,
rytmečio skaidrumą,
sidabrinį šaltį,
baltąją ramybę
sugeria širdis.
Kiek nedaug tereikia –
gudobelės uogos,
raudonos it kraujas,
baltame sniege,
mintys vėl pulsuoja,
ir širdis pragysta,
naujos spalvos bręsta
Žemės delnuose.
***
JONAS BRAZDŽIONIS
VARPŲ GIESMĖ
Kalėdų rytas paslaptingas,
Varpai visoj gimtinėj skamba,
Kaip gera, kad jau baimė dingo
Šventovėn kelią kožnas randa
Ar jaunas, ar senelis būtų,
Savaip suvokia atpirkėją.
Palikę nuoskaudas už durų
Dėkoti džiaugtis čia atėjo.
Kokia rimtis susikaupimas.
Kiekvienas stengias apmastyti,
Koks laukia ateity likimas
Ir kaip klaidų atsisakyti.
Čia skausmas pamažu ištirpsta.
Viltis ir vėl į širdį grįžta.
Nesutarimai kažkur dingsta
Kitaip gyventi pasiryžta.
***
MANTAS BUBLYS
PRAEITIES AIDAS
Išsklaidžius prieblandas šešėlių;
Jau brėkšti skuba rytmečio šviesa.
Nors dangiškų platybių mėliu;
Dar aidi ilgesingai vakaro gaida.
O jausmo abejonės apgaubty;
Tartum klaidaus miražo nebelieka.
Užgniaužtos viltys grimzta praeity;
Ir savasties glėby jau tebemiega.
Pažadink dvasią pasistiebti;
Į rojaus aukštumų skliautus!
Prikelk ir švelniai pakylėki;
Į tolimus saulėtekio takus!
Tiktai prisiminimą man palik;
Kaip akmenį krante paliktumei nebylų.
Atgijęs žavesys ir vėl pasklis;
Kad pėdsakais minčių sugrįžt galėtų...
***
AGNĖ DRAGŪNAITĖ
Ir niekur nepasislėpsi,
Visur Aš esu.
Kiekvienoj materijos aky,
Kiekvienoj smulkioj
Nematomoj daly…
Visur aplink tave, viršuj,
Apačioje...
…Tavy.
Aš – tai Tu!
Gyvenu per Tave!
Nebijok gyventi Many…
Sužinok, kad Many gyveni.
***
NIJOLĖ FULTINAVIČIENĖ
Per pusnis, per šerkšną, sniegą,
Kur žvaigždutės naktį miega.
Išdidžiai iškėlęs galvą,
Devynragis elnias brenda.
Virš ragų didžių devynių,
Tarsi deimantai pražydo.
Tai mėnulio pilnatis
Jam kelius jis rodo vis.
Devynragis elnias brenda
Raguose mėnulis skleidžia
Šviesų spindintį laukimą
Didžių švenčių atėjimą.
-----------------------------
Ant pušies mažų šakelių
Supasi žiemužės kelias.
Taip per gruodo takelius,
Skuba šventės vėl pas mus.
***
ALBINAS KAZLAUSKAS
PRIE KŪČIŲ STALO
Dėkojam, Viešpatie, už dosnų Kūčių stalą
Ir už gerus praėjusius metus,
Dėkojame už globą, Visagali,
Kad mus mylėjai ir buvai kartu!
Dėkojam Tavo sūnui Atpirkėjui,
Kuris atleidžia mums kaltes, klaidas,
Mums suteikė sveikatos ir lydėjo
Gyvenime per kliūtis ir audras.
Kai negandos ir ligos mus kamavo,
Davei mums, Viešpatie, naujų jėgų.
Mes jautėm visada pagalbą Tavo
Pakilti iš mirties piktų nagų.
Dėkojam, Dieve, kad prie Kūčių stalo
Mes galim būti su Tavim kartu
Ir laužti vėl pašventintą plotkelę
Su Viešpaties pašlovintu vardu.
***
VYTAUTAS LUKŠAS
KALĖDŲ ATĖJIMAS
Sniege spindi Kalėdų pėdos
Prie vartų baltas angelas stovės
Laukų drugys trumpam pabus iš miego
Ir sniegas tirpstantis ir suodinas keliu lydės.
Kalėda pėsčiomis atėjus pas visus užeis
Ir gryčioje pakvips jau eglės šakele
Sustojęs laikas mano gatvės nepakeis,
Pakvips šilta, saldžia jau duonos riekele.
Kai užsidegs danguj žvaigždė Kalėdų
Ir Aleliuja angelai giedos,
Užgimus Dievo kūdikėliui Jėzui
Mums didis džiaugsmas glausti prie širdies.
Į žemę atėjo Didis Žmogus!
***
ANELĖ EMILIJA MAŽEIVAITĖ
ŠVENTŲ KALĖDŲ LAUKIME
Kai siela kasdienybėj užrakinta,
Sudiržus nerimo ir skausmo vežime,
Savų ir svetimų nemeilėj užsisklendus,
Ilgu tyliųjų valandų, ramybės laukime.
Sudėtos rankos ilsisi ant kelių,
Atitekėjimo, ramybės meldžia jos.
Ant sienos veidas – Viešpaties smūtkelis
Tau valandas tylos padovanos.
Atverkim žvilgsnį žmogui ir namams nušviesti,
Betliejaus žvaigždę pasitikim naktyje,
Kad sniego baltumu nupraustų, palytėtų,
Mintis, žodžius ir nejautrumo ledą širdyje.
Aš lauksiu tavęs, švente iškilioji,
Aš iš tamsos į šviesą paskui Vaikelį eisiu.
Jau visos nuoskaudos ir ašaros ledu pavirto,
Kai paslapties Didžiosios rūbą apsivilksiu.
***
VAIVA MILONČIŪTĖ
MANO MEILE
Mano meile
Ant popieriaus skiaučių
Tarp išgertų
Kakavos puodukų
Išbarstyta
Vidurdienio žvilgsniuos
Pasėta
Amžinuos laiko tiltuos.
Mano Meile
Švelni, basakoje
Su tavim
Per rasas
Šįryt bridom
Nežinau, kas esi tu
Brangioji
Bet širdis dangumi
Mano skrido.
Mano Meile
Širdy tyliai snaudus
Tu šiandien vėl
Laužais suliepsnoji
Kad pajusčiau
Gyvenimo skonį
Aš kasdien
Tavo vardą
Kartoju...
***
EDUARDAS POVILAITIS
GALIMA
Ar galim pamaitinti pulką
Tuo duonos kepalėliu,
Kaip galime žvaigždes išvysti
Į dangų naktyje akis pakėlę.
Ar galime pereiti jūrą
Vandens paviršium tykiai,
Kaip galime laivu perplaukti,
Kai būname tolyn išvykę.
Ar galim sustabdyti karą,
Kančias baisiąsias nešantį,
Kaip galime nuskinti obuolį
Aukštai obels viršūnėj kabantį.
Ar galime sulauk sūnaus,
Kurio visa esybe trokštame.
O, Jėzau, Tu eini su Šv. Marija
Ir mes ramiai sutikt Tavęs ateiname.
Taip, galima dangų pasiekti
Ir saulę išvyst sugrįžtančią
Tam skiriame adventą mes,
Tikėjimo viltim didžiąja trykštame.
***
NIJOLĖ PRUŠINSKAITĖ-BAGDONIENĖ
SIMFONIJA
Žiemos simfoniją girdžiu –
Į ją sutelpa tūkstančiai balsų,
Tai ramus advento aidas,
Smagus Šventų Kalėdų džiaugsmas.
Galingi šios simfonijos akordai,
Jų dūžiai sklinda per laukus, miškus.
Lengvai paliečia pliką medžio šaką,
Nučiuožia ežero ledu.
Ji tyliai, tyliai slenka
Per snieguotus kalnus.
Neša, neša džiaugsmą
Į dangaus žydrynę.
***
ZITA PUKINIENĖ
Per gruodį, per tamsą, per tylą,
Per žydintį šerkšną, laukus
Ateina į žemę ADVENTAS,
Ateina pas žmones dangus.
Ateina, kad pasiliktų,
Kiekvieno žmogaus širdyje,
Ateina per sniegą, per paukštį,
Per maldą nakties tyloje.
O gal jau seniai TU atėjęs
Ir nuolat esi TU šalia...
Mes klausomės TAVO kalbėjimo,
Tik nieko negirdim, deja...
Sakai mums – mylėkite artimą,
O mes – keliam karo kirvius...
Skrenda lėktuvai virš Baltijos,
Verkia kaimynų dangus...
Tad ar tikrai TU atėjęs
Ir mumyse gyveni?
Kodėl žmonės tapo griovėjais,
TU atsakyk, jei gali...
Advento naktis paslaptinga,
Plevena žvakelė delnuos...
Mes laukiam kažko – stebuklingo,
Stebuklas – ramybė namuos!
***
STEFANIJA ŠALTIENĖ
VISATOS TOLIN
Vakaro žaros auksinės nušvitę,
paukščiai kažkur danguje.
Lapai užmigę po medžiais,
sniego giliam ir šiltam patale.
Rūkas slėnyje tyli ir snaudžia,
paskendę stogai baltume,
atskrendant paukščių laukia,
laukia džiaugsmų giesmėse.
Snaigės nubalino žemę.
Dienos trumpyn ir trumpyn.
Iškeliauja metai senieji.
Ateina Adventas kiekvieno širdin.
Rymo baltos sodybos ir upės.
Medžiai pilni žvaigždžių.
Langai sulaukę šerkšno gėlių,
laukia Kalėdų ir Metų Naujų.
Bus jie reikšmingi ir gražūs,
pasipuošę būties kilnumu,
neš mus Visatos tolin –
į svajonių, troškimų kraštus.
***
JANINA VAMBUTIENĖ
ŠV. KALĖDŲ LAUKIMAS
Prisilies vėjo lūpomis vakaras,
Ratai Grįžulo tyliai girgždės,
Saulė degs raudonai lyg ugniakuras,
Įsižiebs ir vakarė žvaigždė.
Suvirpės šaltos ežero bangos,
Plauks laivai debesėlių kalnais,
Jau Kalėdos! Atverkime langus
Ir sušildykim saulę delnais.
Pasėdėkim, pabūkim lig ryto
Ir mus Angelo sparnas palies.
Gimė Jėzus, pasaulis nušvito,
Mums suspindo Kalėdų žvaigždė.
Su Šv. Kalėdom!
***
ALMA VISKONTIENĖ
PAKELEVIAI
Tik tu ir aš
Nakties tyloj.
Tik tu ir aš
Bendroj maldoj.
Tik tu ir aš
Paskęstam ilgesy.
Tik tu ir aš
Vienatvės debesy.
Supiesi, spoksai į mane
Šimtus žvaigždžių
Laikai delne!
Paklūsta tau
Ir žemė ir dangus!
Drauguži mano,
Būki man dosnus!
Atsiųski viltį
Ir baltus sparnus,
Tegul tik saulė
Grįžta į namus.
***