KU mokslininkės komentaras, kodėl jūroje susiformuoja pavojingos duobės ir kaip iš jų išplaukti

KU mokslininkės komentaras, kodėl jūroje susiformuoja pavojingos duobės ir kaip iš jų išplaukti

Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų institutas pastaruoju metu sulaukia daug užklausų dėl Baltijos jūroje priekrantėje susidarančių pavojingų srovių bei duobių, dėl kurių poilsiautojai neretai patenka į pavojingas situacijas. KU Jūros tyrimų instituto vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Loreta Kelpšaitės-Rimkienės komentaras apie Lietuvos pakrantei būdingus hidrologinius reiškinius, žinojimas apie kuriuos atostogautojams užtikrintų saugų poilsį prie jūros. 

„Lietuvos Baltijos jūros pakrantė yra ypatinga ne tik savo smėlėtais paplūdimiais, bet ir seklia priekrante. Ir nors Lietuvai priklausančio Baltijos jūros kranto yra tik kiek daugiau nei 90 km, sekli priekrantė sudaro didžiąją dalį centrinės Baltijos jūros dalies. Šiauriau esančioje  Rygos įlankoje, piečiau – Gdansko įlankoje hidrodinaminiai procesai veikia kitaip nei pas mus.

Dėl smėlio sankaupų ir judėjimo priekrantėje po vandeniu susidaro sėkliai. Tai – povandeniniai smėlio kalniukai, kurių aukštis gali siekti nuo keliolikos centimetrų iki pusės metro. Juos turbūt yra pastebėjęs dažnas poilsiautojas: štai – gilu, kur jau galima plaukioti, o paeini truputį toliau  nuo kranto – vėl gylio tik iki kelių.

Audros perklosto sėklius. Bangos priedugnyje sukelia sroves, kurios perneša smėlį. Keliaudamos kranto link, bangos „renkasi“ kelią, kuris leistų prarasti mažiausią kiekį savo energijos (t.y. keliauja ten, kur sekliau), ten suneša smėlį. Taip krante formuojasi iškyšuliukai ir įlankėlės, kurių dydis priklauso nuo vyraujančių bangų ilgio. Ten, kur krante atsiranda iškyšulys, ten bus seklu ir saugu maudytis, o įlankėlės vidury mes turėsime susidarančią protrūkio srovę, dėl kurios formuosis duobė (suardytas sėklius). Protrūkio srovės (rip currents) formuojasi visur, kur krantą pasiekia ilgos bangos. Srovės greitis gali siekti iki 80 km/h. Vizualiai duobės vieta yra matoma, ten nėra bangų gožos, kitaip tariant – bangos nelūžta. Tad poilsiaujant prie jūros visada saugiau eiti į bangas, nei ten, kur ramus vanduo. 

Moksliniais tyrimais pagrįsti patarimai, kaip išgyventi patekus į protrūkio srovę (pagal Robert W. Brander ir Jamie H. MacMahan, 2011):

  • Neplaukite prieš srovę;
  • Stenkitės plaukti lygiagrečiai krantui, taip pasieksite seklumą;
  • Plūduriuokite ant vandens paviršiaus: 80% vandens masės lieka bangų gožos zonoje, t.y. net jei jus neša protrūkio srovė, po kelių minučių jus gali grąžinti į artimiausią seklumą;
  • Plūduriuodami stenkitės atkreipti į save gelbėtojų dėmesį mojuojant; 
  • Neikite maudytis vienas, ir nesimaudykite ten, kur nėra žmonių“. 
Klaipėdos universitetas mokslininkė komentaras Jūros tyrimų institutas Baltijos jūra pavojingos srovės duobės dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,932