Palangos miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą padidinti Vietinę rinkliavą už naudojimąsi Palangos miesto viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra, dar kitaip vadinamą pagalvės mokestį, nuo 1 iki 2 eurų. Suprantama, kad rinkliavą mokančiam atostogautojui aktualu žinoti, kokiu tikslu ji renkama ir kaip panaudojami jo pinigai.
Vietinę rinkliavą už naudojimąsi Palangos miesto viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra moka Savivaldybės teritorijoje esančiuose viešbučiuose, poilsio namuose ar pas gyventojus – nakvynės paslaugų teikėjus – apsistoję kurorto svečiai. Nuo liepos 10 dienos už kiekvieną Palangoje praleistą naktį bus imamas vienu euru suaugusiam asmeniui didesnis mokestis nei buvo iki šiol. Pagalvės mokesčio dydis nesikeitė beveik septynerius metus.
Pažymėtina, kad šios vietinės rinkliavos nereikia mokėti vaikams iki 18 metų ir ligoniams, atvykstantiems į Palangos gydyklas su Teritorinių ligonių kasų siuntimais.
Palangos miesto savivaldybės administracija informuoja, jog visos lėšos, surinktos už naudojimąsi kurorto viešąja infrastruktūra, skiriamos išskirtinai turizmo reikmėms ir rinkodarai, kurorto paplūdimiams ir viešosios erdvėms tvarkyti, kurortinei infrastruktūrai gerinti, saugumui paplūdimiuose užtikrinti, kultūriniams renginiams organizuoti ir kitiems būtiniems dalykams, kurie padeda mūsų svečiams grožėtis didžiausiu Lietuvos kurortu, čia gerai jaustis, mylėti Palangą ir vėl sugrįžti. Tai reiškia, jog atostogautojų sumokėti pinigai sugrįžta jų pačių reikmėms, tuo pačiu Palangos savivaldybei tai leidžia sutaupyti vietos biudžeto lėšas, kurios reikalingos pačių gyventojų socialinėms, ugdymo ir kitoms reikmėms.
Praėjusiais metais buvo surinkta, ko gero, rekordinė nuo 2012 metų, kai buvo priimtas sprendimas dėl rinkliavos įvedimo, pagalvės mokesčio suma – beveik 808 tūkst. eurų.
Šią vasarą didžioji pagalvės mokesčio dalis bus panaudota Palangos ir Šventosios paplūdimiams kasdien tvarkyti, smėliui valyti, paplūdimių infrastruktūrai įrengti ir prižiūrėti, o taip pat gelbėtojų paplūdimiuose paslaugoms, užtikrinant poilsiautojų saugumą krante ir vandenyje. Vien šioms reikmėms prireiks beveik 700 tūkst. eurų. Paplūdimiai yra ne Palangos savivaldybės ir ne palangiškių, o valstybės turtas, tad, nesant pagalvės mokesčio, minėtų priemonių išlaikymas gultųsi ant 18 tūkstančių Palangos gyventojų pečių.
Be to, šią vasarą paplūdimiuose ir priekopėje įrengta 14 visiškai naujų, ką tik pagamintų konteinerinių tualetų. Visų kurorte veikiančių 33 viešųjų tualetų eksploatavimas, priežiūra ir tvarkymas Palangai kainuos per 350 tūkst. eurų.
Kaip parodė praėjusioji vasara, pliažai, jūros tiltas, Tiškevičių rūmai ir Palangos gėlynai – tai tos vietos, kur atvykstantys labiausiai fotografavosi, ypač daug dėmesio ir komplimentų praėjusią vasarą sulaukė išskirtiniai kurorto želdiniai. Šią vasarą kurortui apželdinti ir želdiniams prižiūrėti numatyta 350 tūkst. eurų, iš jų net 20 proc. daugiau nei pernai būtent kurorto viešųjų erdvių gėlynams.
Palanga išskirtinai didelį dėmesį skiria vienam iš labiausiai, ko gero, visame pajūryje turistų lankomam ir vienam iš gražiausių Lietuvoje Birutės parkui tvarkyti, apželdinti ir prižiūrėti, tai miestui kainuos daugiau nei 500 tūkst. eurų.
Kurortas karštąjį sezoną pasitinka ir su turistų aptarnavimo naujovėmis: atidarytas atnaujintas Palangos turizmo informacijos centras, o prie jūros tilto, koncertų salės ir muzikinio fontano bei Šventojoje įrengti keturi nauji interaktyvūs infoterminalai, kur jau šią vasarą atostogautojai gali rasti jiems aktualią informaciją apie renginius, nakvynę, gastronomijos pasiūlymus. Palangoje ir Šventojoje įrengtos dvi saulės baterija įkraunamos „SunEco“ viešųjų paslaugų stotelės, kur galima savo jėgomis pasiremontuoti dviračius, prisipūsti padangas, pasikrauti mobiliuosius įrenginius. Visa tai kainavo beveik 100 tūkst. eurų, papildomai panaudotos ir Europos Sąjungos lėšos.
Palanga visada didelį dėmesį skiria dviračių takams palei jūrą ir jų atnaujinimo darbams. Prieš keletą savaičių baigtas atnaujinti beveik 2 km dviračių ir pėsčiųjų takas nuo „Lino“ iki Kunigiškių, čia įrengtas ir apšvietimas. Dabar tamsiuoju paros metu apšviestais takais iki šios kurorto dalies galima nueiti ar nuvažiuoti nuo pat Birutės kalno, tai sudaro beveik 7 kilometrų poilsio ir aktyvaus judėjimo zoną.
Vien nemokamiems kultūros renginiams – festivaliams, šventėms, koncertams – šią vasarą numatyta per 200 tūkst. eurų. Šie renginiai orientuoti į atostogautojų kultūrinių pramogų poreikius ir suteikia galimybes turėti gražų bei turiningą laisvalaikį tiems poilsiautojams, kurie nenori papildomai išlaidauti.
Palangos miesto savivaldybės administracijos skaičiavimais, visoms aukščiau išvardytoms ir kitoms kurortinėms reikmėms šiais metais prireiks daugiau kaip 3,1 mln. eurų. Tad Palanga bus dėkinga kiekvienam atostogautojui, kuris sumokėdamas pagalvės mokestį prisidės prie kurorto gražinimo ir kurortinės infrastruktūros plėtros.
Naujo dydžio rinkliava bus imama nuo liepos 10 dienos. Pagalvės mokestį surenka ir į Palangos miesto savivaldybės biudžetą perveda nakvynės paslaugų teikėjai. Pernai Palangoje buvo deklaruota 1 mln. 250 tūkst. nakvynių.