Skurstančiųjų skaičiams rekordiškai išaugus, „Maisto banko“ viltis – privalomas aukojimas iš prekybos centrų

Skurstančiųjų skaičiams rekordiškai išaugus, „Maisto banko“ viltis – privalomas aukojimas iš prekybos centrų

Paramos prašančiųjų skaičiui pasiekus rekordines aukštumas, „Maisto bankas“ su viltimi gręžiasi į prekybos centrus – netrukus Seime bus svarstomas įstatymo projektas, kuris privalomai įpareigotų prekybininkus aukoti neparduotą maistą skurstančiuosius globojančioms organizacijoms. „Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius įsitikinęs – šis įstatymas padėtų išgelbėti dvigubai daugiau išmetimui keliaujančio maisto, kuris galėtų pamaitinti šimtus tūkstančių skurstančių Lietuvos, o karo akivaizdoje – ir Ukrainos –piliečių. 

„Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius
„Maisto banko“ vadovas S. Gurevičius

Antrą kartą Seimui siūlomas įstatymo projektas įpareigoja visiems maisto tvarkymo subjektams, kurių prekybos plotai yra didesni nei 400 kv. metrų, nerealizuotus maisto produktus neatlygintinai atiduoti labdarai ar paramai. „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius teigia, kad organizacija Seimo sprendimo laukia su nerimu – nuo jo gali priklausyti dabartinė skurdo situacija šalyje.

„Mūsų sėkminga partnerystė su prekybos tinklais ir bendromis jėgomis nuo išmetimo išgelbėtas maistas pamaitina kone pusę visų Lietuvos skurstančiųjų. Būtent prekybos tinklų aukojamas maistas sudaro 70 proc. visų „Maisto banko“ išsaugojamų maisto produktų. Tačiau remiantis kitų šalių praktika matome, kad galime kur kas daugiau. Štai, pavyzdžiui, Čekijoje nuo tokio įstatymo priėmimo pradžios iš prekybininkų surenkamas maisto kiekis per pirmus metus padidėjo daugiau nei 3 kartus. Jeigu panašus scenarijus pasikartotų ir Lietuvoje, galėtume pamaitinti kone visus maisto nepritekliuje gyvenančius žmones. Tai būtų didžiulis išsigelbėjimas dabartinėje infliacijos ir karo akivaizdoje“, – teigia organizacijos vadovas. 

Anot „Maisto banko“ vadovo, daugiau iš prekybos tinklų išsaugoto maisto leistų suteikti žmonėms reguliaresnę pagalbą, praturinti paramos krepšelius, juos sudaryti iš įvairesnio maisto, galiausiai – padėti didesniam stokojančiųjų žmonių skaičiui.

Išmetamo maisto potencialas – 10 kartų didesnis

Lietuvoje skurstančiųjų skaičiams nuosekliai augant, paramos kiekiai iš prekybos tinklų – mažėja. Tačiau, anot S. Gurevičiaus, ne visas dabartinis potencialas išnaudojamas.

„2021 metais iš prekybos tinklų surinkome 5077 tonų, o 2022 metais – 4333 tonų vartoti tinkamo maisto. Šis 15 proc. sumažėjimas kirto mums labai skaudžiai. Šį pokytį galėjo lemti daug skirtingų priežasčių – nuo pasikeitusių maisto tvarkymo procedūrų iki darbuotojų trūkumo. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad mažėjo išmetamo maisto kiekis. Pagal 2021 m. ŽŪM inicijuotą tyrimą, kurio metu buvo apklausiami prekybininkai, per metus jie teigė išmetantys daugiau nei 47 000 tonų maisto. Tai net 10 kartų daugiau, negu mes surenkame šiuo metu. Vadinasi potencialas – didžiulis“, – teigia organizacijos vadovas. 

Anot S. Gurevičiaus, šiuo metu aukojimas labdaros organizacijoms yra neprivalomas, o tik rekomenduojamas. Todėl labai dažnai surenkamas toli gražu ne visas neparduotas maistas. „Aukojamo maisto kiekiai labai priklauso nuo prekybininko vertybių, įsitikinimų ar maisto rūšiavimo taisyklių, vidinių nuostatų. Tad nors iš vienų prekybos tinklų surenkame visą produkciją - neparduotus pieno, mėsos, žuvies gaminius likus dienai iki jos galiojimo pabaigos, taip pat vaisius ir daržoves, kiti aukoja tik dalį neparduoto asortimento. Pavyzdžiui, tik duonos gaminius“, – teigia organizacijos vadovas. 

Pajėgumų nepritrūks

„Maisto banko“ vadovas tikina, kad naujojo įstatymo priėmimas pareikalautų papildomų infrastruktūrinių pokyčių bei dar glaudesnės organizacijos ir prekybininkų partnerystės. Tačiau S. Gurevičius įsitikinęs, kad „Maisto bankas“ yra pajėgūs surinkti didesnius maisto kiekius. Organizacija artimiausiu metu ruošiasi plėtrai – šiuo metu atidaromi šeši nauji skyriai regionuose.

„Per daugiau nei dvidešimt darbo metų „Maisto bankas“ jau sukūrė efektyviai veikiančią maisto surinkimo infrastruktūrą. Bendradarbiaudami su daugiau nei 600 kitų nevyriausybinių organizacijų jau dabar surenkame paramą visoje Lietuvoje. Kasdien aplankome 90 skirtingų Lietuvos miestų bei miestelių ir paramą maistu tokiu būdu surenkame iš 538 prekybos vietų. Artimiausiu metu planuojama plėtra regionuose leis dar labiau sutrumpinti logistikos grandinę, daugiau maisto išdalinant regionuose, iš kurių jis yra paimtas“, – sako S. Gurevičius.

Šiuo metu prekybos centrų paramos dėka pamaitinama daugiau nei 100 000 sunkiau gyvenančių žmonių. Organizacija tikisi, kad priėmus naują įstatymą, šis kiekis galėtų didėti du ar net tris kartus. 

Prekybininkus įpareigojantis įstatymas – ne Naujiena Europoje

Šiuo metu prekybininkus aukoti įpareigojanti įstatyminė bazė jau veikia tokiose šalyse kaip Prancūzija, Italija, Ispanija ir Čekija. 

„Prancūzija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, 2016 m. įteisinusia privalomą neparduoto maisto aukojimą skurstančiuosius gelbstinčioms organizacijoms. Ispanija žengė dar vieną žingsnį – šioje šalyje prekybos centrai bus baudžiami net 60 tūkst. eurų siekiančiomis baudomis už pakartotinius nusikaltimus, susijusius su maisto švaistymu. Šie sprendimai ne tik padeda ženkliai sumažinti išmetamus maisto kiekius, bet ir prisideda prie 2030-ųjų darnaus vystymosi tikslų, siekiant mažinti klimato kaitos padarinius”, – teigia S. Gurevičius. 

Šiuo metu „Maisto bankas“ per metus išsaugo daugiau nei 6100 tonų maisto, iš jų 71 proc. yra maistas, surinktas iš prekybos tinklų. Dažniausiai tai paskutinę dieną galiojantys maisto produktai, neparduoti, stipriai prinokę ar netaisyklingų formų vaisiai ir daržovės, maistas, kurio galiojimo terminas „Geriausias iki“ jau yra pasibaigęs.

Maisto bankas prekybos centrai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,924