Seimas baigė rudens sesiją: priimti sprendimai energijos kainų šuolio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, šalies saugumo stiprinimui

A. Sartanavičiaus nuotr.
A. Sartanavičiaus nuotr.

XIII Seimas baigė penktąją eilinę (rudens) sesiją. Joje daug dėmesio skirta krašto apsaugai, atsinaujinančios energetikos plėtrai, priimti sprendimai dėl 2023 m. valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir su jais susijusių socialinės atskirties mažinimo klausimų.

Biudžetas

Seimas patvirtino 2023 m. valstybės biudžetą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms į Lietuvos ateitį. 

 Seimas baigė rudens sesiją: priimti sprendimai energijos kainų šuolio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, šalies saugumo stiprin..., nuotrauka-1

Gyventojų pajamų didinimas

2023 m. biudžete nuosekliai skiriamas dėmesys žmonių pajamoms didinti, numatant beveik 1,6 mlrd. eurų. Iš šios sumos 359 mln. eurų bus skirti dirbančiųjų pajamoms didinti 15 proc. pakeliant minimaliąją mėnesinę algą (MMA) iki 840 eurų, didinant neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 15,7 proc. iki 625 eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 83,55 eurų pajamų augimą mažiausias pajamas gaunantiems.

Kartu numatyti 363 mln. eurų mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

 Seimas baigė rudens sesiją: priimti sprendimai energijos kainų šuolio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, šalies saugumo stiprin..., nuotrauka-2

Seimas kitąmet 5 eurais iki 186 eurų padidino pareiginės algos bazinį dydį, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį.

Seimas sutarė 10 proc. padidinti mokslo darbuotojų pareiginės algos koeficientų dydžius. Tokiu būdu bendras užmokesčio padidėjimas, įskaitant bazinio dydžio didėjimą, sudarys 13 proc.

Valstybės biudžete socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti ir didinti numatyti beveik 238 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išmokas vaikams, paramą neįgaliesiems, socialines pašalpas, būsto šildymo išlaidų kompensacijas, šalpos pensijas, slaugos išlaidų ir priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijas vidutiniškai padidinti 7 proc.

Senatvės pensijoms didinti beveik 13 proc. numatoma 619 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikš 65 eurų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams (pensija didės nuo 510 iki 575 eurų) bei 60 eurų didėjančią vidutinę socialinio draudimo pensiją (pensija didės nuo 482 iki 542 eurų). Iš šios sumos 27,6 mln. eurų skiriami mažų pensijų priemokoms dėl prognozuojamo didesnio minimalių vartojimo poreikių dydžio. Padidinus minėtą dydį, papildomai didesnę 31 euro priemoką gaus per 64 tūkst. žmonių.

Medicinos praktikos įstatymo pakeitimais užtikrinamas nuoseklus gydytojų rezidentų darbo užmokesčio augimas ir sudaromos sąlygos plėsti rezidentūros bazių skaičių Lietuvoje.

Energijos kainų augimo poveikio švelninimas

Ateinančių metų valstybės biudžete Seimas energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemonėms žmonėms ir verslui sutarė skirti beveik 1,85 mlrd. eurų.

Valstybė žmonėms kompensuos elektros ir dujų kainos augimo dalį, tam numatydama 714 mln. eurų bei dar beveik 56 mln. eurų skirs šį šildymo sezoną numatytai Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto. Kompensuoti šio mokesčio tarifą gyventojams Seimas iš anksto nusprendė ir 2023−2024 m. šildymo sezonui.

Pagalbos paketu verslui bus siūlomos kompleksinės priemonės padėsiančios Lietuvos įmonėms susidoroti su energijos kainų kuriamu spaudimu: elektros kainų augimo dalies kompensavimas, subsidijos energijai imlioms įmonėms iki metų pabaigos, mokesčių atidėjimo galimybė, įvairios paskolos ir kita.

Saugumo stiprinimas

Krašto saugumas išliko neabejotinas prioritetas. 2023 m. gynybos išlaidos sudarys 2,52 proc. BVP. Tačiau atsiradus papildomam lėšų poreikiui karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama operatyviai užtikrinti NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, bus galima skolintis valstybės vardu iki 3 proc. BVP, nebloginant 2023 m. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito ir valdžios sektoriaus balanso rodiklio.

Rudens sesijos metu Seimas du kartus trims mėnesiams pratęsė nepaprastosios padėties galiojimą Lietuvoje.

 Seimas baigė rudens sesiją: priimti sprendimai energijos kainų šuolio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, šalies saugumo stiprin..., nuotrauka-3

Seimas priėmė naują Lietuvos šaulių sąjungos įstatymo redakciją, kuria nuspręsta pertvarkyti Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS). Tokiu būdu siekiama stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą kaip Lietuvos kariuomenės, ginkluotųjų pajėgų ir pilietinio pasipriešinimo agresijai jungiamąją grandį, pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo subjektą bei kitų valstybės institucijų talkininkę.

Seimas padidino NATO greitojo reagavimo pajėgoms, Jungtinėms ekspedicinėms pajėgoms priskirtų Lietuvos Respublikos karinių vienetų ir NATO ir ES karinėse vadavietėse tarnybą atliekančių Lietuvos karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių, taip pat Lietuvos paramą mokant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karius.

Supaprastintos sąjungininkams skirtos karinės infrastruktūros plėtros procedūros leis trejais metais sutrumpinti karinės infrastruktūros plėtrai reikalingų žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo procedūrų terminus.

Seimas pritarė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimams, leisdamas privatiems ginklų prekiautojams Lietuvoje prekiauti civilinėje apyvartoje leidžiamais automatiniais šaunamaisiais ginklais. Tik Rusijos ar Baltarusijos pilietybę turintiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams uždrausta laikyti ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis. Visa tai ne vėliau kaip per vienus metus privalės būti parduota arba perduota policijos įstaigai sunaikinti.

Pritarta atnaujintam Civilinės saugos įstatymui, reglamentuojant integruotos krizių valdymo sistemos sukūrimą.

Dėmesys – socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms

Seimas priėmė naujos redakcijos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, tobulindamas negalios vertinimo modelį, grindžiant jį daugiau asmens gebėjimų vertinimu, didindamas paslaugų ir pagalbos prieinamumą žmonėms su negalia, sudarydamas galimybes operatyviau teikti individualizuotą pagalbą ir paslaugas.

Pakeistu Šeimynų įstatymu skatinamas šeimynų, kuriose globojami vaikai augtų kuo artimesnėje šeimai aplinkoje, steigimasis, sudaromos palankesnės sąlygos šeimynų veiklai.

Priimtas Gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas, kuriuo įgyvendinama europinė direktyva, kad kuo daugiau asmenų su negalia galėtų naudotis atitinkamais gaminiais ir paslaugomis.

Seimas išplėtė valstybės lėšomis sveikatos draudimu draudžiamų asmenų sąrašą. Į jį bus įtraukiami ir asmenys, slaugantys sunkų ligonį – artimą asmenį, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra.

Seimo sprendimu bus kompensuojama už prenumeratos pristatymo retai ir vidutiniškai apgyvendintų vietovių gyventojams paslaugą. Tai įtvirtinta Pašto įstatyme.

Energetika

Priimtomis Energetikos ir Elektros energetikos įstatymų pataisomis sutarta sumažinti buitiniams elektros vartotojams taikomą elektros garantinio tiekimo koeficientą nuo 1,25 iki 1,15, taip pat griežtinti nepriklausomų elektros tiekėjų priežiūrą.

Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, susijusius su antrojo vėjų parko statybų konkurso sąlygomis ir tvarka. Tai paspartins Lietuvos apsirūpinimą savos gamybos elektros energija ir suteiks galimybę gauti naudos iš antrojo etapo vėjo parkų vystytojų, padės amortizuoti nuolat kylančias elektros energijos kainas.

Reglamentuotas ūkinės veiklos objektų eksploatavimas paskelbus ekstremaliąją energetikos padėtį.

Ekonomika, finansai

Sesijoje nemažai dėmesio buvo skirta diskusijoms dėl lengvatinio PVM taikymo. Sutarta, kad lengvatinis 9 proc. PVM tarifas neterminuotai bus taikomas apgyvendinimo paslaugoms, elektroninėms knygoms bei elektroniniams neperiodiniams informaciniams leidiniams, visų rūšių meno ir kultūros įstaigų, meno ir kultūros renginių lankymui. Maitinimo paslaugoms lengvatinis 9 proc. PVM tarifas pratęstas metams − iki 2023 m. gruodžio 31 d., atlikėjų paslaugoms, sporto renginiams ir sporto paslaugoms pusmečiui – iki 2023 m. birželio 30 d.

Be to, nuspręsta neterminuotai taikyti lengvatinį 5 proc. PVM tarifą ir kompensuojamiesiems specialios medicininės paskirties maisto produktams.

Seime taip pat buvo sutarta leisti įmonėms atskaityti pirkimo ar importo PVM už įsigyjamus M1 klasės elektromobilius, jeigu jo vertė neviršija 50 000 eurų (įskaitant PVM).

Priimtomis Turizmo įstatymo pataisomis nuspręsta didinti turistų apsaugą nuo neįvykusių kelionių ir agentūrų bankroto, gerinti sąlygas smulkiesiems kelionių organizatoriams bei įtvirtinti Nacionalinę turizmo informacinę sistemą.

Seimas priėmė Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, kuriomis nutarta nuo 2025 m. mažmeninės prekybos vietose drausti viešai eksponuoti tabako gaminius, su jais susijusius gaminius ir įrenginius.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtinta galimybė kainas perskaičiuoti dažniau nei kartą per metus – energijos kainoms pakilus 30 proc. vandentiekio įmonės galės kreiptis į Valstybinė energetikos reguliavimo tarybą dėl kainų keitimo. Geriamojo vandens įstatyme nustatyti reikalavimai geriamajam vandeniui, kurių laikantis bus apsaugota žmonių sveikata nuo neigiamo poveikio dėl geriamojo vandens užterštumo, taip pat bus užtikrinta jo sauga ir kokybė.

Seimas pritarė Akcinių bendrovių įstatymo pataisoms, kuriomis gerinama verslo aplinka, mažinama verslui tenkanti administracinė našta ir liberalizuojamas esamas teisinis reguliavimas. Statybos įstatymo pakeitimais įgyvendinama statybos sektoriaus pažangos ir plėtros skatinimo politika.

Teisėtvarka, valstybės valdymas

Seimas savivaldybėms suteikė platesnes galimybes skolintis įgyvendinant ES lėšomis finansuojamus projektus, taip stiprinant savivaldybių finansinį savarankiškumą.

Nauju Peticijų konstituciniu įstatymu reglamentuotas konstitucinės peticijos teisės įgyvendinimas. Įstatyme aiškiau ir nuosekliau sureguliuota peticijos teisės įgyvendinimo tvarka ir išplėstos galimybės teikti peticijas.

Seimas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, įtvirtindamas, kad laiku nepasitikrinusių sveikatos vairuotojų turimi vairuotojo pažymėjimai bus paskelbti negaliojančiais.

Seimas Administracinių nusižengimų kodekse atskirai išskyrė ir padidino baudas už neteisėtą automobilių statymą ar sustojimą neįgalių asmenų automobiliams skirtose vietose.

Bausmių vykdymo kodekse reglamentuoti tam tikri bendravimo apribojimai laikino laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiems.

Aplinkos ir gyvūnų apsauga

Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatyme nustatyta, kad pakuočių pardavėjams ir platintojams nuo kitų metų vidurio bus draudžiama prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti ne tik lengvuosius, bet ir labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius. Išimtis galios tik tuomet, kai į juos būtų pakuojama šviežia mėsa ir žuvis bei jų produktai.

Atsižvelgdamas į gyventojų prašymus, Seimas priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas, subalansuodamas gyventojų ir ūkio subjektų interesus dėl sanitarinių apsaugos zonų.

Seimas sutarė drausti asmenims, žiauriai besielgusiems su gyvūnais, tam tikrą laiką laikyti gyvūnus. Tokiu būdu siekiama mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių ir stiprinti gyvūnų gerovę bei apsaugą.

Švietimas, mokslas ir kultūra

Seimas pritarė Švietimo įstatymo pataisoms, įtvirtindamas privalomus nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus ne tik 10 (II gimnazijos), bet ir 4 bei 8 klasėse, didinti operatyvesnę pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams.

Seimas nuo 2023 m. gegužės 1 d. įtvirtino totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimą ir nustatė viešųjų objektų pripažinimo tokiais, kuriais pažeidžiamas draudimas propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, pašalinimo ar pakeitimo tvarką. Įstatymas sudarys prielaidas pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, kitus memorialinius objektus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis dvejiems metams uždraustas rusiškų ir baltarusiškų televizijos programų retransliavimas ir platinimas internete.

Seimas priėmė naują Dainų švenčių įstatymo redakciją, kuria nuspręsta įtvirtinti efektyvesnes dainų ir šokių švenčių tradicijos išsaugojimo, tęstinumo ir plėtros bei dainų švenčių organizavimo priemones, detaliau reglamentuoti kompetencijų pasiskirstymą ir funkcijas tarp institucijų, atsakingų už dainų ir šokių švenčių tradicijos išsaugojimą, taip pat suteikti finansines garantijas šventės tradicijų tęstinumui.

Seimas 2022 m. Laisvės premiją nusprendė paskirti Ukrainos Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Seimas sesijos metu paminėjo Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-metį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį, Algirdo Mykolo Brazausko ir Vytauto Landsbergio 90-ąsias gimimo metines, Lietuvos valstybės vadovo Adolfo Ramanausko-Vanago 65-ąsias žūties metines.

Rezoliucijos

Seimas, reaguodamas į įvykius, priėmė rezoliucijas dėl Rusijos organizuojamų neteisėtų referendumų Ukrainoje nepripažinimo, dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų vykdomų seksualinių nusikaltimų Ukrainoje pasmerkimo, atsakingų asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir pagalbos nukentėjusiesiems.

Priimtomis rezoliucijomis Seimas paragino pasaulio lyderius institucijas imtis veiksmų dėl sunkių sistemingų žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje, taip pat griežtai pasmerkė Baltarusijos institucijų veiksmus uždarant lietuviškas Pelesos ir Rimdžiūnų mokyklas.

Seimas pasmerkė Irano Vyriausybės neproporcingą jėgos naudojimą bandant numalšinti šalyje kilusius taikius protestus.

Kiti klausima

Seimas pritarė energetikos ministro Dainiaus Kreivio, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio atsakymams į interpeliacijų klausimus.

Šios sesijos metu prisaikdinta nauja Seimo narė Angelė Jakavonytė, kuri parlamente pakeitė mandato atsisakiusią Laimą Liuciją Andrikienę.

Rudens sesijos metu surengtas 41 posėdis, kuriame priimti 378 teisės aktai, iš jų – 289 įstatymai.

Seimo Spaudos biuro inf.

Seimas rudens sesija
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,922