Kiekviena palangiškių šeima unikali savo papročiais. Tereikia patiems sukurti šventę savo šeimoje kaip žaidimą ar pramogą, o vaikus įtraukti kaip visaverčius tų švenčių dalyvius ir nepakeičiamus savo pagalbininkus.
Palangos kultūros ir jaunimo centro linksmoji komanda siūlo Jums, prisimenant senąsias tradicijas, bandyti jas įprasminti naujai. Tereikės iš gana gausios medžiagos išsirinkti tai, kas atrodo aktualu, įdomu ir prasminga šiandieną.
Adventas – didžiojo laukimo metas. Visą gruodžio mėnesį laukiame Kalėdų – didžiausios metų šventės, kada sugrįžta saulė ir ima ilgėti dienos. Advento laikas lydimas paslapties, susikaupimo, ramybės ir susitaikymo. Pats laikas atsiprašyti vieniems kitų, atiduoti skolas, stengtis nesibarti. Nevalia linksmintis, trankių darbų dirbti. Tamsiais ir ilgais žiemos vakarais geriau visokių žaidimų pažaisti, mįsles minti, skaičiuotes kurti, burtus burti, orus spėti ar giesmes giedoti... Ir šitaip pasitikti Kalėdas – saulės sugrįžimą ir Kūdikėlio Jėzaus gimtadienį.
Palangiškiai popierinius žaisliukus ir girliandas gamino iš saldainių popieriukų, folijos, paprasto ar krepinio (tampomo) popieriaus, šiaudelių. Darbeliai nesudėtingi, prireiks tik spalvoto popieriaus, žirklių, pieštukinių klijų.
Palangos krašte kalėdiniai meduoliukai buvo vadinami „pipirninkais“ (žemaitiškai – „pipirninkā“). Jie buvo kepami prieš mėnesį ar bent savaitę iki Kalėdų ir kabinami ant eglutės.
Vienas puošniausių ir vaikų mėgstamiausių artėjančių Kalėdų simbolių kiekvienuose namuose yra išradingai papuošta eglutė. Ją smagu puošti visai šeimai. Palangos kraštas garsėjo grafo Tiškevičiaus rūmuose papuoštomis Kalėdų eglutėmis, prie kurios pasibūti ir papramogauti šeimininkas sukviesdavo ir globos namuose augančius vaikus. Eglutę palangiškiai puošė obuoliais, saldainiais, „pipirninkais“ (meduoliukais), savadarbiais ar pirktiniais žaisliukais.
Kūčių vakarienei ant palangiškių stalo galėtų būti 12 patiekalų – kiekvienam mėnesiui po vieną. Svarbiausia, kad jie būtų pasninkiniai – be mėsos, kiaušinių ir pieno produktų. Kiekviena šeima kuria savo Kūčių „valgiaraštį“, paremtą močiučių kulinarijos tradicijomis. Tie patiekalai iš grūdų, daržovių, žuvies, miško gėrybių.
Palangiškiai vidury stalo padeda lėkštę su šienu, užkloja balta skepetaite ir ant jos deda plotkelius (kalėdaičius). Paprotys kloti šieną po staltiese šiame krašte retesnis. Ant stalo taip pat dedama lėkštelė neseniai mirusiam šeimos nariui, tikint jo vėlės apsilankymu. Apeiginę Kūčių vakarienę pradeda jau sutemus. Sustoja aplink stalą ir sukalba maldą arba sugieda „Sveikas Jėzau gimusis“. Po maldos visi pasako: „Sotink, Dieve, tas dovanas, kurias valgysim iš tavo malonės“. Vėl persižegnoja ir pradeda nuo paplotėlio. Visi atsilaužia vienas nuo kito ir pasibučiuoja, palinki skalsos, darnos, sutarimo, susėda ir pradeda valgyti. Kai jau prisiragauja šventinių patiekalų, šnekučiuojasi, aptaria praėjusius metus, visokius atsitikimus prisimena, laukia Kalėdų senelio.
Palangiškiai dar žino nemažai Kūčių būrimų, kurie buvo skirti ateities spėjimams. Šiandien jų reikšmes galim interpretuoti taip, kad tiktų kiekvienam šeimos nariui: ir vaikui, ir seneliui.
Palangiškių Advento ir Kūčių papročius Jums priminė Palangos kultūros ir jaunimo centro specialistai. Finansavo Palangos kultūros ir jaunimo centras ir Palangos miesto savivaldybė.
Kūrybinė grupė:
Operatorė ir montažas Roberta Kirsnickaitė
Tekstas ir balsas Zita Baniulaitytė
Konsultantės Monika Jarulytė ir Ringailė Juozapavičiūtė
Kanklių muzika Jurgita Petkutė - Marcinkienė
Įprasmino:
Linas, Mantė, Miglė ir Smiltė Lukošiai;
Rimgaudas ir Valdonė Juozapavičiai;
Martynas, Gintarė, Tauras Bertuliai ir katinas Fredis
O taip pat dėkojame visiems seniesiems palangiškiams kažkada papasakojusiems apie šventes Palangoje.