Mes džiaugiamės dabartimi, o Ukrainoje kasdien liejasi kraujas. Mes, šauliai, jaučiame pareigą Visų šventųjų ir Vėlinių išvakarėse pagerbti žuvusius ir mirusiuosius.
Susirinkome prie paminklo generolui Jonui Žemaičiui-Vytautui. Jis 1954 m. Maskvoje, Butyrkų kalėjime, NKVD buvo kankintas ir sušaudytas, nežinia, kur palaidotas. Ant paminklo užrišome tautinę juostelę, uždegėme žvakutes, pagerbėme tylos minute. Po to nuėjome į S. Daukanto gatvę, prie paminklo Žemaitijos kariams savanoriams. Šis paminklas skirtas 1918–1991 m. žuvusiems kovose už Lietuvos nepriklausomybę Žemaitijos kariams savanoriams pagerbti.
Palangos miesto kapinėse aplankėme kovotojo, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus Vytauto Jurevičiaus ir tremtinio, buvusio šaulių choristo Petro Neverausko kapus; grafų Tiškevičių kapavietę ir kt. Miesto kapinėse jau amžino poilsio atgulė 23 šauliai, dauguma jų dainavo jūros šaulių vyrų chore. Šiemet palaidojome šaulį Pranciškų Samauską.
Okupantams užpuolus Ukrainą, Lietuvoje sustiprėjo tautinis patriotizmas. Mūsų 3-ioje rinktinėje naujai įstojo per 500 jūros šaulių, o mūsų kuopa išaugo iki 62 šaulių.
Šauliai nepamirš savo žuvusių ir mirusių kovos draugų ir kasmet aplankys jų kapus.
Adolfas Sendrauskas,
generolo J. Žemaičio Palangos jūros šaulių 306 kuopos vadas