Šimtametė Palangos senoji gimnazija ir visi jos direktoriai – nuo Juozo Butkaus 1922 metais iki Leono Šidlausko 2022 metais

Šimtametė Palangos senoji gimnazija ir visi jos direktoriai – nuo Juozo Butkaus 1922 metais iki Leono Šidlausko 2022 metais

Per 100 metų Palangos senajai gimnazijai vadovavo 18 direktorių, iš kurių vienas, pats pirmasis, šias pareigas ėjo laikinai. Pirmuoju Palangos tuometės vidurinės mokyklos laikinuoju direktoriumi visai neplanuotai tapo mokytoju čia įdarbintas palangiškis poetas, dramaturgas, vertėjas, rašytojas ir žurnalistas Juozas Butkus. Ši garbė jam atiteko tik todėl, kad paskirtasis Mečislovas Mačernis į darbą sutartu laiku tiesiog neatvyko. 

Juozas Butkus 

Butkų Juzė gimė 1893 m. liepos 21 d. Klaipėdos rajono Pažvelsio kaimo neturtingo valstiečio, turėjusio vos vieną hektarą žemės, šeimoje. Pramokęs rašto, ėjo kaimo daraktoriaus pareigas. 

Būdamas dvylikos, persikėlė į Liepoją, čia vėliau vertėsi privačiomis pamokomis, išbandė kurpiaus amatą, parašė pirmuosius eilėraščius. Vasaromis grįždamas į tėviškę kūrė slaptas jaunimo kuopeles, leido laikraštukus „Kibirkštėlė“, „Žadintojas“, „Upelė“ ir kt.

1911 m.  įstojo į Telšių  gimnazijos 5 –ąją klasę. Mokydamasis įsitraukė į visuomeninę veiklą: buvo aušrininkų būrelio narys, mokykloje ruošė lietuviškus vaidinimus, leido hektografuotus moksleivių laikraštėlius. Už tai pateko į caro valdžios nemalonę, bet netikėtai sunki liga jį ilgam paguldė į lovą ir suėmimo išvengė. Buvo paralyžuotos kojos ir kalbos organai. Po poros metų gydymo kojos sustiprėjo, bet kalba visam laikui liko neaiški. Ir tik per Pirmąjį pasaulinį karą Voroneže pabaigė aštuonias gimnazijos klases. 

1917 m. įstojo į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą, bet Maskvoje ilgai neužsibuvo.  Mokėsi ir Berlyno, Jenos universitetuose. 

Prie Palangos gimnazijos vairo stojo 1922 m. rugsėjį. Čia ir mokytojavo. 

Vėliau išvyko į JAV, kur dirbo alaus darykloje. 1926 m. grįžęs į Lietuvą ūkininkavo, buvo spaustuvininkas (1933 m. Kretingoje įsteigė pirmąją spaustuvę „Inkaras“), žurnalistas, mokytojas, bibliotekos vedėjas, už nelojalumą valdžiai kelis kartus įkalintas. Sovietiniais metais direktoriavo „Alkos“ muziejuje, dėstė Klaipėdos mokytojų institute. 

Mirė 1947 m. balandžio 22 d. Klaipėdoje. Palaidotas Telšiuose.

Mečislovas Mačernis

Palangiškiui J. Butkui teko užimti plungiškio Mečislovo Mačernio vietą. Pastarasis gimnazijos metrikose liko antruoju vadovu – iki 1923 m. M. Mačernis buvo pedagogas praktikas su dideliu mokytojo patyrimu ir linkęs daugiau dėmesio skirti pedagoginiam darbui tobulinti. 

1919 m. baigė Vilniaus lietuvių gimnaziją, studijavo matematiką bei fiziką Berlyno ir Karaliaučiaus universitetuose, bet dėl lėšų stokos studijų nebaigė. Būtent iš nebaigtų studijų grįžęs į Lietuvą 1922 m. ir paskirtas paskirtas Palangos vidurinės mokyklos direktoriumi. Tačiau netrukus išvyko į Tauragę, kur įkūrė mokytojų seminariją bei jai vadovavo. 

M. Mačerniui teko nukentėti nuo sovietų – buvo išvežtas į Vorkutlago lagerį, kur kalėjo 3-ejus metus. 

Matas Untulis 

Antraisiais mokyklos gyvavimo metais jai vadovauti ėmėsi Matas Untulis. 
Būsimasis pedagogas, teisininkas, publicistas, vertėjas, rašytojas, istorikas, kalbininkas, visuomenės veikėjas M. Untulis  gimė 1889 m. Mažeikių apskrities Rumšaičių kaime. 

Iki vadovavimo gimnazijai M. Untulis paragavo ir politiko duonos. 1920 m. gegužės 15 d. – spalio 15 d. buvo Steigiamojo Seimo atstovas, priklausęs Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos frakcijai, įėjusiai į LSLDP ir Lietuvos valstiečių sąjungos bloką. Tačiau po 5 mėnesių Seimo nario mandato atsisakė.

Palangos vidurinės mokyklos direktoriaus pareigas ėjo nuo 1923 m. rugsėjo 1 d. iki 1927 m. Domėjosi ir rinko tautosaką, lietuvių folklorą. Dėl laisvamaniškų pažiūrų iš direktoriaus pareigų atleistas. 

Kazimieras Genys
Laisvamanį M. Untulį nuo 1928 m. pakeitė dvasininkas – Lietuvos katalikų bažnyčios kunigas, kanonų teisės daktaras, publicistas, visuomenės veikėjas Kazimieras Genys.

Genys 1866 m. gimė Rietavo valsčiuje, Vatušių kaime. 

1892–1896 m. Palangoje ėjo vikaro ir progimnazijos kapeliono pareigas. Dirbdamas Palangoje, rėmė ir organizavo knygnešių darbą, buvo vienas iš Šv. Kazimiero draugijos steigėjų, tačiau 1893 m. pašalintas iš progimnazijos kapeliono pareigų už tuo metu buvusį nelegalų tikybos dėstymą lietuvių kalba, vėliau  grąžintas į darbą. 

1896 m., Rusijos valdžiai pareikalavus, kad katalikai moksleiviai melstųsi rusiškai, K. Genys tam pasipriešino. Bijodamas represijų, jis 1986 m. atsisakė kapeliono pareigų ir slapčia išvyko studijuoti į Romą, kur laisvuoju klausytoju šv. Apolinaro licėjuje studijavo kanonų teisę. 

Į Palangą grįžo 1928 m. ir iki 1930 m. dirbo Palangos gimnazijos direktoriumi. Mirė 1952 m. Salantuose, Kretingos rajone.

Kliučius 

Trejus metus – nuo 1931m. iki 1934 m. gimnazijai vadovavo Kliučius, apie kurį daug informacijos neišlikę. 

Kazys Ambraziejus

Nuo 1935—ųjų ketverius metus direktoriauja Kazys Ambraziejus.  

Kazys Trukanas 

 1939-1940 m. gimnazijai vadovauja kunigas Kazys Trukanas. 

K. Trukanas  gimė 1892 m. sausio 28 d. Undrelėnuose, Vidžių valsčiuje. Baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją, 1915 m. – Vilniaus kunigų seminariją. 1915 m. pasitraukė į Rusiją. Kunigavo Zadorožnėje ir Ikaznėje, (Baltarusija), rūpinosi karo pabėgėliais lietuviais. 1919 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas Švenčionėlių parapijos kunigu. 

1920–1924 m. Miunsterio universitete (Vokietija) studijavo filosofiją ir istoriją. 

1924–1925 m. Švenčionyse buvo vikaras, dirbo mokytoju, lietuvių gimnazijos direktoriumi. Organizavo lietuviškas organizacijas, dalyvavo jų veikloje.

1925 m. persikėlė į Klaipėdą. Atsisakė kunigystės, perėjo į evangelikų liuteronų tikėjimą. 

Nuo 1925 m. Klaipėdos lietuvių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą, istoriją. 

1927 m. LR švietimo ministerija Trukanui suteikė aukštesniosios  mokyklos mokytojo vardą, teisę dėstyti istoriją, filosofiją, propedeutiką ir lotynų kalbą. 

1929–1940 m. buvo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos, iki 1930 m. vadintos Klaipėdos lietuvių gimnazija, direktorius. 1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą rūpinosi gimnazijos inventoriaus perkėlimu į Palangą ir iki 1940 m. vadovavo Palangos gimnazijai. 

1940 m. persikėlė i Vilnių. 1940–1944 m. buvo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius.

1946 m. gruodį buvo suimtas ir ištremtas. Iki 1954 m. kalėjo Mordovijos ir Sverdlovsko srities lageriuose. 

1954–1957 m. dirbo Klaipėdos viešojoje bibliotekoje (mokytojauti uždraudė sovietinė valdžia), dalyvavo Klaipėdos muziejaus ekspedicijose po Klaipėdos kraštą.

Aleksandras Pakalniškis

1940 m. gimnazijai vadovauja Aleksandras Pakalniškis.
Pasakojama, kad iki tol jis dirbęs Klaipėdoje uosto kroviku, vėliau baigęs aukštąjį mokslą.

Martynas  Emilis Nauburas

1940-1945 m. Palangos gimnazijos direktoriaus pareiga eina Martynas Emilis Nauburas.

Būsimasis direktorius gimė 1898 m. vasario 5 d. Laugaliuose, Katyčių valsčiuje, Tilžės apskrityje. 1921 m. baigė Klaipėdos mokytojų seminariją. Dvejus metus mokytojavo dviklasėje Traksėdžių (Gaidelių vls., Šilokarčemos apskr.) mokykloje, o nuo 1923 m. spalio 15 d. iki 1927 m. gegužės 1 d. – Smalininkų vokiškoje mokykloje. 

1927–1934 m. dirbo Klaipėdos mokytojų seminarijoje ir papildomai studijavo Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose. 

1930 m. išlaikė specialius egzaminus gimnazijos mokytojo licenzijai įgyti. Nuo 1933 m. dėstė Klaipėdos spartesniojoje mokykloje, o nuo 1935 m. – Klaipėdos krašto pedagoginiame  institute, kuriame skaitė istorijos, geografijos ir lietuvių kalbos kursus. Su mokiniais vykdė archeologinius kasinėjimus Laistų piliakalnyje, Rimkų ir Šernų pilkapiuose, spaudoje skelbė mokslinius straipsnius. Jo sukaupti ir aprašyti eksponatai papildė Klaipėdos „Aukuro“ draugijos muziejų, kuriam 1930–1939 m. pakaitomis su Adomu Braku jis ir vadovavo.

Klaipėdos krašto liaudies mokykloms M. E. Nauburas 1932 m. parengė ir 1934 m. išleido dėstomųjų dalykų programas su plačiais metodiniais paaiškinimais. 

1932 m. lietuvių ir vokiečių kalbomis išleido „Pilietybės mokslo vadovėlį“, o 1936 m. – mokomąją knygą „Kas piliečiui žinotina“. Šiuose leidiniuose jis išdėstė esmines krašto gyventojų teises ir pareigas, turto įgijimo ir paveldėjimo klausimus, apibūdino administracinius teritorinius vienetus, Klaipėdos kraštą traktuodamas kaip integralią Lietuvos Respublikos dalį. Moksleivius ragino rašyti šeimų kronikas.

1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos, M. E. Nauburas pasitraukė į Didžiąją Lietuvą, 1940–1944 m. vadovavo Palangos gimnazijai. 

Artėjant antrajai sovietų okupacijai, kaip ir tūkstančiai Lietuvos piliečių, pasitraukė į Vokietiją. Lietuvių karo pabėgėlių stovykloje Augsburge (Bavarija) įsteigė gimnaziją, 1945–1949 m. buvo jos vicedirektorius ir direktorius. 

1949 m. Martynas Emilis Nauburas persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas ir įsikūrė Čikagoje. 1950–1952 m. jis buvo Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos Čikagoje vicepirmininkas, 1951–1953 m. – Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos pirmininkas. 1953 m. išrinktas į Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio valdybą. Drauge su kitais 1952 m. įsteigė Čikagos lietuvių evangelikų liuteronų „Tėviškės“ parapiją, o 1953–1958 m. buvo šios parapijos tarybos pirmininkas.

Antanas Urbonas

1945–1946 m. gimnazijai vadovavo Antanas Urbonas. 

Direktorius Antanas Urbonas į LLA įstojo 1943m, vokiečiams uždarius Vilniaus universitetą. 1944 m. vasarą grįžęs į tėviškę Kartenon, aktyviai dalyvavo LLA veikloje. Su bendraminčiais rinko ir kaupė ginklus. Reikia manyti kad pradėjęs dirbti Palangos gimnazijos direktoriumi, šios veiklos nenutraukė. 

1946 m. rugpjūčio 18 d. KGB suėmė Palangos gimnazijos direktorių Antaną Urboną ir po tardymų nuteisė 10 metų kalėti lageriuose ir 5-erius metus tremties be teisės grįžti į Lietuvą. 

Buvęs Palangos gimnazijos moksleivis pogrindininkas Juozas Urbonas -Erškėtis, Kardo rinktinės partizanas rašo: „Kartą Intos lageryje sutikau buvusį Palangos gimnazijos direktorių Antaną Urboną. Kaip geri pažįstami, pasikalbėjome. Paklausiau A. Urboną, už ką buvo kaltinamas ir nubaustas. Jis man pasakė, kad KGB-istai tris kartus jį tardė ir primygtinai norėjo jį užverbuoti ir padaryti slaptu KGB agentu, tačiau griežtai atsisakęs. Todėl buvo suimtas ir apkaltintas už ryšius su Kardo rinktinės vadu Jurgiu Ožeraičiu-Ūsu."

Vincas Gustaitis 

1946 m. po Antano Urbono direktoriumi paskiriamas Vincas Gustaitis, tačiau jis dirba tik 3 mėnesius. Už aktyvų dalyvavimą prieškario Lietuvos visuomeninėje veikloje, suimamas ir ištremiamas į Karagandos lagerį.

Emilija Adiklienė 

Po ištremto į Karagandą V. Gustaičio gimnazijos vairą perima Emilija Adiklienė – vienintelė gimnazijos direktorė moteris per visą 100 mokyklos gyvavimo metų. E. Adiklienė gimnazijai vadovavo ketverius metus – nuo 1946 m. iki 1950 m. 
E. Adiklienė gimė 1906 m. vasario 14 d. Šeduvos valsčiaus Sidabravo bažnytkaimyje. 1927 m. baigė Šiaulių gimnaziją ir įstojo į VDU universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Dėl lėšų stokos studijavo su pertraukomis, aukštojo mokslo baigimo diplomą gavo tik 1936 m.

1925-1926 m. mokytojavo Jurbarko „Saulės“ gimnazijoje, 1926-1929 m. studijavo universitete, 1929-1932 m. dirbo Linkuvos gimnazijoje.

Nuo 1932 m. gyveno Palangoje, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą tuometėje Palangos progimnazijoje, buvo kultūrinių renginių įkvėpėja ir organizatorė.

1935 m. įsteigė ir globojo moksleivių literatų būrelį, kuris nuo 1937 m. leido laikraštį „Birutės tėviškė“, ir spausdino jį pranciškonų spaustuvėje Kretingoje.

1946-1950 m. Palangos gimnazijos, vėliau – vidurinės mokyklos direktorė.

1951-1958 m. mokytojavo Bruzdeilyno septynmetėje mokykloje Klaipėdos rajone. Grįžusi į Palangą mokytojavo.

1967 m. išėjusi į pensiją, dirbo kraštotyrinį darbą: įkūrė kraštotyros draugiją ir ilgus metus jai vadovavo, rūpinosi Palangos etnografinio muziejaus įkūrimu, rinko ir kaupė eksponatus, suorganizavo etnografinį ansamblį „Ant marių kranto Palangos miestely“.

Rašė ir publikavo straipsnius apie Palangą, organizavo mokslinę kraštotyrinę ekspediciją „Palangos miesto senosios sodybos ir jų gyventojai iki 1940“ ir parengė išsamią kurorto gatvių istoriją pagal surinktą medžiagą. Buvo didelė visuomenininkė, organizavo įvairius kultūrinius renginius, palangiškių ekskursijas po įžymiąsias Lietuvos vietoves ir Palangos krašto apylinkes.

Mirė 1993 m. lapkričio 7 d. Palaidota Palangos kapinėse.

Liudas Benediktavičius

Devynerius metus – nuo 1951-ųjų iki 1960-ųjų – gimnazijos direktoriaus pareigas ėjo Liudas Benediktavičius.

Būtent jam vadovaujant prasidėjo naujojo mokyklos pastato Jūratės gatvėje statybos.

Juozas Kazlauskas

1960-1982 m. tuometei vidurinei mokyklai vadovavo plateliškis Juozas Kazlauskas, gimęs tais pačiais metais, kaip ir Palangos senoji gimnazija – 1922-aisiais. Antraisiais jo vadovavimo metais, 1961 m., baigtas statyti naujasis mokyklos pastatas Jūratės gatvėje.

„Sąžiningai atlik savo pareigas ir tavo inteligencija niekam nekels abejonių“, – yra sakęs J. Kazlauskas.

Išlikę ir jo prisiminimai apie gimnazijai reikšmingą pokyčių laikotarpį: „Matėm, girdėjom, o negailestingas laikmetis reikalavo nematyti ir negirdėti. Baisūs dalykai tie laikai! Akys daug matė. 1960-aisiais stabtelėjau Palangoje. Kiekviena pradžia nelengva. Ankštos patalpos, keturiose vietose – kelios pamainos. Gausus mokytojų ir mokinių būrys sugužėjome 1961-ais metais į naująją, 1-ąją vidurinę mokyklą. Pabaigėme statyti ją, pastatydinom bendrabutį, aktų salę, priestatuką prie sporto salės. Manot, pagyrė? Įrėžė ministerija papeikimą. Bala jo nematė, darbas jau padarytas ir šiandien reikalingas. 23-ejus metus praleidau šioje mokykloje. Mūsų mokytojai mokėjo aukotis. Jiems nerūpėjo nei laikas, nei pinigai. Mokyklos garbė – jų garbė. To priminti nereikėjo nė vienam“.

Palangiškių geruoju direktoriumi tituluotas J. Kazlauskas mirė 2001 m. gegužės 5 d.

Algirdas Karačionka

Ilgiausiai gimnazijos direktoriaus pareigas – net 32-ejus metus – ėjo Algirdas Karačionka.

A. Karačionka gimė 1952 m. kovo 26 d. Ignalinos rajone, Mielagėnų kaime. 1970-1975 m. studijavo Vilniaus universitete.

1975-1982 m. dirbo Rietavo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, 1982 m. – Plungės 3-oje vidurinėje mokykloje direktoriaus pavaduotoju ugdymui.

Nuo 1983 iki 2015 metų vadovavo Palangos senajai gimnazijai.

Leonas Šidlauskas 

Gimnazijos šimtmetį prie mokyklos vairo pasitinka Leonas Šidlauskas, jai vadovaujantis nuo 2016 m.

L. Šidlauskas gimė 1954 m. tremtyje Rusijoje, Tomsko srityje.

1961-1972 m. mokėsi Marijampolės J. Jablonskio vidurinėje mokykloje. 1972-1976 m. studijavo Valstybinės Konservatorijos Klaipėdos pedagoginiame fakultete. Baigęs studijas 6-erius metus Palangos senojoje gimnazijoje dirbo muzikos mokytoju. suorganizavęs vyresniųjų klasių mokinių chorus, su jais dalyvavęs respublikinėje dainų šventėje.

Nuo Lietuvos atgimimo pradžios dirbo Palangos miesto savivaldybės Švietimo skyriuje, nuo 1992 m. iki 2008 m. – jam vadovavo.

Eidamas Švietimo skyriaus vedėjo pareigas jau atkurtoje Lietuvoje L. Šidlauskas įgyvendino iki šiandien reikšmingus pokyčius Palangos savivaldybėje: jo pastangomis Palanga viena pirmųjų Lietuvoje parengė ir įgyvendino mokyklų tinklo pertvarką pagal vakarietiškos mokyklos modelį, turėjo reikšmingos įtakos, atkuriant Palangos senąją gimnaziją.

L. Šidlausko pastangomis pagal Švedijos modelį, padedant Švedijos Simrishamno miesto specialistams, Palangoje įdiegta itin pažangi specialiųjų poreikių mokinių ugdymo sistema, įkurta Švietimo pagalbos tarnyba. Savo iniciatyvomis ir veikla L. Šidlauskas reikšmingai prisidėjo prie vaikų su kochleariniais implantais ugdymo sąlygų kūrimo Lietuvoje.

Dabartinio gimnazijos direktoriaus pastangomis ir iniciatyva kartu su palangiškiu istoriku archeologu Vladu Žulkumi ir jo suburtais autoriais parengta ir išleista knyga "Palangos istorija".

L. Šidlauskui vadovaujant Palangos senoji gimnazija tapo pastebimai besikeičiančia, nuolat ieškančia naujų galimybių mokykla: įrengta biotechnologijų laboratorija, treniruoklių salė, lietuvių kalbos kabinetai papuošti rašytojų portretais, nuolat rūpinamasi naujomis fizinio ugdymo, informacinių technologijų, gamtos mokslų galimybėmis, istorinės atminties ženklais, meno kūrinių ekspozicijomis.

Tinkama ugdymosi aplinka ir puikios galimybės mokytojui padeda pasiekti ir išskirtinių rezultatų – jubiliejiniais gimnazijos šimtmečio metais gimnazijos mokiniai iškovojo net 16 respublikinių, tarptautinių mokinių olimpiadų ir konkursų prizinių vietų ar tapo nugalėtojais.

L. Šidlauskas yra kelių dešimčių straipsnių švietimo temomis autorius, nuo 2008 m. septynerius metus vadovavo Kretingos Pranciškonų gimnazijai.

Informaciją rinko ir spaudai parengė Palangos senosios gimnazijos bibliotekininkė Jūratė Vaišvilė ir lietuvių kalbos mokytoja Ligita Sinušienė

Palangos senoji gimnazija direktoriai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,962