Atidengta paminklinė lenta Feliksui Paulauskui – pirmajam rinkimuose išrinktam Palangos valsčiaus viršaičiui

Atidengta paminklinė lenta Feliksui Paulauskui – pirmajam rinkimuose išrinktam Palangos valsčiaus viršaičiui

Pirmadienį, minint Vietos savivaldos dieną, Palangoje, prie S. Dariaus ir S. Girėno gatvės 35 – ojo namo, atidengta paminklinė lenta, skirta  pagerbti palangiškį knygnešį, ilgametį Palangos valsčiaus viršaitį Feliksą Paulauską. Labai simboliška ir tai, kad šiais metais lapkričio 5 d. sukanka 90 metų, kai Palangai suteiktos miesto teisės. F. Paulauskas 1921 m. tapo pirmuoju viršaičiu Palangos istorijoje, išrinktu rinkimuose – pirmojo Palangos valsčiaus tarybos posėdžio metu. Šiose pareigose jis išbuvo aštuoniolika metų, aktyviai dalyvavo Palangoje kuriant savivaldą.

Pateikiame biografinius duomenis apie F.Paulauską, juos surinko ir apibendrino Palangos kurorto muziejaus direktorė Virginija Paluckienė.

  1. Paulauskas gimė 1879 m. rugsėjo 10 d., Juozapo Paulausko ir Mortos Raišutytės-Paulauskienės šeimoje. Be Felikso, šeimoje dar augo du broliai ir trys seserys. J. Paulauskas buvo mažažemis valstietis iš Darbėnų valsčiaus Lazdininkų kaimo, o M. Raišutytė-Paulauskienė – kilusi iš bajorų. Jos tėvai dirbo grafų Tiškevičių dvare, dėl to grafas, pagal činčo teisę, M. Raišutytės-Paulauskienės tėvui skyrė apie vieno hektaro žemės sklypą, dabartinėje S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje. Už dovanotą sklypą Raišučiai, o vėliau ir Paulauskai turėjo mokėti metinį 10 rublių mokestį. Šiame sklype pastatytame name užaugo net kelios Paulauskų šeimos kartos. 

1921 m. kovo 20 d., po trejus metus trukusių įtemptų diskusijų tarp Lietuvos ir Latvijos, Palanga atiteko Lietuvai. Atsižvelgiant į jos gyventojų skaičių ir plotą, ji buvo priskirta valsčių lygmeniui ir prijungta prie šalia esančios Kretingos apskrities, kurią, be Palangos, sudarė dar 11 valsčių. Kretingos apskrities valdybos sprendimu nuspręsta, kad Palangos valsčius ir Palangos miestas bus sujungti ir turės bendrą savivaldą. 

Neilgai trukus po 1921 m. kovo 31 d. Palangos prijungimo prie Lietuvos iškilmių, Kretingos apskrities valdybos ir apskrities viršininko bendru sprendimu buvo paskirtas pirmasis Palangos valsčiaus viršaitis Alfonsas Okuličius. Taigi pirmoji Palangos valsčiaus valdyba, buvo išrinkta ne parapijos susirinkime ar komitete, kaip buvo įprasta 1918–1919 m. savarankiškai besikuriančiose savivaldybėse, o paskirta apskrities valdžios. Tiesa, valdyba veikė labai trumpai, nuo balandžio 21 d. iki birželio 25 d., nes pagrindinė jos užduotis buvo surengti pirmuosius demokratinius Palangos valsčiaus tarybos rinkimus. 

Tuo metu prasidėjo ir F. Paulausko politinė karjera. Jis dalyvavo sudarytos rinkimų komisijos veikloje, buvo jos narys, ir pats kandidatavo į valsčiaus tarybos narius su Palangos darbininkų kuopa. Kartu su 4 bendražygiais iš tos pačios kuopos – išrinktas į valsčiaus tarybą. 

1921 m. birželio 25 d. pirmojo Palangos valsčiaus tarybos posėdžio metu F. Paulauskas iš dviejų kandidatų (kitas kandidatas – A. Okuličius) gana svaria balsų persvara (iš 12 – 9) išrinktas Palangos valsčiaus viršaičiu. Jam nustatytas 700 auksinų mėnesinis atlyginimas. Be abejonės, F. Paulauskui teko nelengva užduotis atstovauti valsčiui, nes demokratinė visuomenė tuo metu tik kūrėsi. Sparčiai kito ne tik žmonių gyvensena, ją reglamentuojanti santvarka, bet ir savivaldos teisinė sistema. Reikėjo gebėti prisitaikyti prie kasdienos iššūkių. 

1924 m., kaip ir visoje Lietuvoje, Palangoje taip pat vyko savivaldybių tarybų rinkimai. Į tarybą išrinkta 12 atstovų: 7 – pirmą kartą, 5 – antrajai kadencijai. Tarp antrą kartą išrinktų tarybos narių buvo ir F. Paulauskas, kuris vėl tapo kandidatu į viršaičio pareigas. Bet jei 1921 m. valsčiaus taryba balsuodama pati galėjo išrinkti valsčiaus viršaitį, tai 1924 m. ši teisė buvo apribota. Taryba išrinkti galėjo tris kandidatus, iš kurių vieną patvirtindavo Kretingos apskrities viršininkas. Į viršaičio pareigas pasiūlytos trys kandidatūros: F. Paulausko, Kazio Vainoro ir Antano Jurevičiaus. Antrai kadencijai vėl paskirtas F. Paulauskas.

1929 m. vykusių rinkimų metu F. Paulauskas savo pozicijas Palangos savivaldoje išlaikė. Jis buvo išrinktas trečiajai valsčiaus tarybos kadencijai ir trečią kartą paskirtas valsčiaus viršaičiu. Taip pat F. Paulauskas kartu su Jurgiu Kuršiu atstovavo Palangos interesams Kretingos apskrities taryboje.

1932 m. lapkričio 5 d. Vietos savivaldybės įstatymo pakeitimu Palangai suteiktos antraeilio miesto teisės. Tuomet atskirtos valsčiaus ir miesto savivaldos, pradėti organizuoti rinkimai į miesto tarybą. F. Paulausko, kaip ir kitų valsčiaus tarybos narių, kadencija nebuvo nutrūkusi ir galiojo iki 1934 m. lapkričio. Tad F. Paulauskas liko valsčiaus viršaičiu, bet kartu kandidatavo ir į miesto tarybą, į kurią buvo išrinktas. Jis miesto tarybos rinkimuose surinko nemažai balsų ir iš visų 52 kandidatų „užėmė“ 4 vietą. Už jį daugiau balsų surinko tik žymus visuomenininkas, mokslininkas, daktaras Jonas Šliūpas, taip pat daktaras ir visuomenininkas L. Vaineikis bei pašto viršininkas Stasys Jazdauskas. Nežinia, dėl kokių priežasčių, bet F. Paulauskas atsisakė miesto tarybos nario pareigų ir jo vietą užėmė Ignas Vilkas. Apsisprendimą galėjo lemti tai, kad jis jau priklausė Palangos valsčiaus tarybai, buvo valsčiaus viršaičiu ir turėjo su valsčiumi susijusių pareigų. 

Valsčiaus viršaičio pareigas F. Paulauskas užėmė iki 1939 m. sausio 5 d., kada savo prašymu nuo tarnybos buvo atleistas, dėl pašlijusios sveikatos. Tiesa, 1941 m. birželio 22 d., pasitraukus sovietinei valdžiai ir Palangą užėmus vokiečiams, susirinkusieji žymesni palangiškiai tarsi „suorganizavo“ vietos valdžią iš jau buvusių miesto vadovų. Miesto burmistru sutiko vėl būti J. Šliūpas, o valsčiaus viršaičiu – F. Paulauskas. Tiesa, ši paskubomis „suorganizuota“ valdžia ilgai vadovaujančiose pozicijose neišbuvo. F. Paulausko prašymas atleisti iš užimamų pareigų patenkintas 1942 m. sausio 3 d. 

1928 m. F. Paulauskas buvo apdovanotas net dviem Nepriklausomybės dešimtmečio medaliais.

Atidengta paminklinė lenta Feliksui Paulauskui – pirmajam rinkimuose išrinktam Palangos valsčiaus viršaičiui, nuotrauka-1 Atidengta paminklinė lenta Feliksui Paulauskui – pirmajam rinkimuose išrinktam Palangos valsčiaus viršaičiui, nuotrauka-2 Atidengta paminklinė lenta Feliksui Paulauskui – pirmajam rinkimuose išrinktam Palangos valsčiaus viršaičiui, nuotrauka-3 Atidengta paminklinė lenta Feliksui Paulauskui – pirmajam rinkimuose išrinktam Palangos valsčiaus viršaičiui, nuotrauka-4 Atidengta paminklinė lenta Feliksui Paulauskui – pirmajam rinkimuose išrinktam Palangos valsčiaus viršaičiui, nuotrauka-5 Atidengta paminklinė lenta Feliksui Paulauskui – pirmajam rinkimuose išrinktam Palangos valsčiaus viršaičiui, nuotrauka-6 Atidengta paminklinė lenta Feliksui Paulauskui – pirmajam rinkimuose išrinktam Palangos valsčiaus viršaičiui, nuotrauka-7
Vietos savivaldos diena Palanga S. Dariaus ir S. Girėno gatvė 35 namas paminklinė lenta palangiškis Knygnešys Palangos valsčiaus viršaitis Feliksas Paulauskas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 0,962