Lietuvos pajūryje poilsiautojai atsakingiau rūšiuoja atliekas, tačiau kai kurių klaidų neišvengia

Pexels.com nuotr.
Pexels.com nuotr.

Pajūrio kurortai lepinasi saulėtais orais, o Palangos ir Neringos savivaldybių atstovai pastebi džiuginančias tendencijas: ilsėdamiesi ir pramogaudami populiariausiuose Lietuvos pajūrio kurortuose žmonės elgiasi atsakingiau ir aktyviau rūšiuoja atliekas. Daugėja poilsiautojų, kurie sąmoningai renkasi daugkartinius indus, maišelius, atsisako nebūtinų pakuočių. Vis dėlto problemų ir iššūkių dar yra, šiltuoju metų laiku atliekų kiekis Palangoje ir Neringoje išauga net kelis kartus.

Pajūrio švarai prižiūrėti – daugiau rankų ir konteinerių

Palangos miesto savivaldybės duomenimis, pernai Palangoje poilsiautojai praleido daugiau nei 1 mln. nakvynių. Daugiau nei pusė jų buvo vasarą. Tikimasi, jog šiemet skaičius bus panašus – sausi ir saulėti orai prie jūros sutraukia šimtus tūkstančių atostogautojų.

Pasak Palangos miesto savivaldybės ekologės Redos Kairienės, vasarą Palangoje itin išauga ne tik žmonių, bet ir savivaldybės teritorijoje surenkamų atliekų kiekis. Labiausiai padaugėja pakuočių ir stiklo atliekų, kurių daugiausia surenkama turistų lankomiausiose Palangos vietose – viešosiose erdvėse ir paplūdimiuose.

„Per sausį-balandį iš viešųjų erdvių išvežta 69 tonos atliekų, o per gegužę-liepą – jau 185 tonos. Kadangi darbo krūviai miesto tvarkytojams vasarą išauga, vien Palangos bei Šventosios paplūdimiams ir jų prieigoms prižiūrėti aktyviojo kurortinio sezono metu laikinai įdarbinami 9 papildomi darbuotojai. Stebimos ir naujos tendencijos: mišrių komunalinių atliekų kiekiai gegužę-liepą, palyginti su analogišku 2021 metų laikotarpiu, sumažėjo. 2021 m. gegužę surinkta 804 tonų, birželį – 1270 tonų, liepą – 1701 tonų, o 2022 m. gegužę – 795 tonos, birželį – 1120 tonų, liepą – 1599 tonų“, – pasakojo Palangos miesto savivaldybės ekologė R. Kairienė.

Pasak specialistės, tai lėmė keletas veiksnių: pirmiausia, tiek Palangos miesto gyventojai, tiek ir kurorto svečiai atsakingiau ir aktyviau rūšiuoja atliekas – tuo tikslu mieste įrengta apie 200 bendrojo naudojimo rūšiavimo konteinerių. Dar daugiau tokių konteinerių išdalinta Palangos miesto gyventojams. Tai jau davė matomų rezultatų: vien pakuočių 2022 m. pirmąjį pusmetį surinkta 435 tonos, o palyginti su analogišku laikotarpiu 2021 m. – 374 tonos.

Aktyviau rūšiuoti bei taip mažinti mišrių komunalinių atliekų skaičių skatina ir Palangoje šiemet atsiradusių 10 tekstilės konteinerių, juose per mėnesį surenkama apie 5 tonas tekstilės.

„Akivaizdžiai kinta, ir tai ypač džiugina, palangiškių bei kurorto svečių vartojimo kultūra – tiek gyventojai, tiek atostogautojai sąmoningai renkasi daugkartinius indelius ar puodelius, atsisako nebūtinų pakuočių, maišelių ir panašių dalykų. Be to, mažiau atliekų palieka ne tam skirtose vietose. Itin atsakingai elgiasi ir verslas – viešojo maitinimo įstaigos, maistą, skirtą išsinešti, sudeda į ekologiškas, greit suyrančias pakuotes“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Nežino, kur galima palikti jūros išmestas šiukšles

Unikalia gamta poilsiautojus traukiančioje Neringoje pastarosios pora vasarų buvo išskirtinai lietuviškos. Kaip pasakojo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, lankytojų srautams įtakos turėjo visą pasaulį palietusi pandemija. Turistų iš užsienio beveik neliko, tačiau Kuršių Nerijos gamtą prisiminė arba atrado daugybė Lietuvos gyventojų.

„Nors įvažiuojančių automobilių srautai mažėjo, pastarąsias dvi vasaras vertiname kaip kurortui sėkmingas. 2020-ųjų rugpjūtį atlikta Neringos lankytojų apklausa atskleidė, kad per paskutinius 15 metų auga pasyvaus poilsio gamtoje pasirinkimas, o dauguma apklaustųjų Neringoje buvo apsilankę jau ne pirmą kartą. Tiesa, šią vasarą jau stebime vasarotojų sumažėjimą: į Neringą dar nesugrįžo anksčiau ją mėgusių užsienio turistų srautai, o ir orai Lietuvos pajūriui nebuvo palankūs. Laukiame šilto ir saulėto rudens, kuris leistų mėgautis per vasarą įšilusia jūra, bei sėkmingos poledinės žūklės sezono“, – kalbėjo Neringos meras D. Jasaitis.

Nuolatinių gyventojų Neringos savivaldybėje nėra daug, todėl, akivaizdu, jog būtent vasarą Kuršių Nerijoje būna tiršta ne tik nuo žmonių, bet ir atliekų.

„Atliekų kiekiai vasaros metu Neringoje padidėja net 6 kartus. Žiemą čia gyvena apie kelis tūkstančius nuolatinių gyventojų, o vasarą sulaukiame apie 700 tūkst. lankytojų. Taigi, jei žiemos mėnesiais surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekis svyruoja nuo 56 iki 66 tonų per mėnesį, tai vasarą – nuo 292 iki 384 tonų per mėnesį. Konteinerių kiekio vasarą nedidiname, bet pakeičiame atliekų išvežimo grafiką: žiemą ir rudenį Preiloje ir Pervalkoje mišrių komunalinių atliekų konteineriai ištuštinami 1 kartą per savaitę, o Nidoje ir Juodkrantėje – 2 kartus per savaitę. Tuo metu vasarą visose gyvenvietėse šie  konteineriai tuštinami kiekvieną dieną“, – skirtingų sezonų specifika pasidalino kurorto vadovas.

Kaip ir Palangoje, Neringoje šiemet stebima nauja tendencija – atvykstantys poilsiautojai sąmoningesni ir atsakingesni. Ekologija vis giliau šaknis įleidžia ir į kasdienius neringiškių gyvenimo įpročius.

„Matome, kad daugėja ir asmeninių iniciatyvų, kuomet einant į pajūrį tuo pačiu surenkamos ir jūros išmestos (o ne tik asmeninės) šiukšlės. Vasarą tai ypatingai aktualu laukiniuose paplūdimiuose, nes jūros bangų išmetamos šiukšlės yra nesibaigiantis procesas“, – sakė D. Jasaitis.

Jis atkreipė dėmesį, jog surinkus šiukšles labai svarbu jas išmesti į tam skirtus konteinerius ir nepalikti vietose, kur negali privažiuoti specialusis transportas.

„Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kad šiukšlės būna paliekamos gamtinėse teritorijose, kur konteinerių nėra. Todėl norėčiau priminti, kad šiukšles būtina ne tik surinkti, bet ir išsinešti“, – pabrėžė pašnekovas, priminęs, jog švarinti aplinką skatina ir pati Neringos savivaldybė. Ji yra pirmoji savivaldybė Lietuvoje kartu su Lietuvos buriuotojų sąjunga ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija įgyvendinusi vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo priemones.

Ką svarbu žinoti ruošiantis atostogauti gamtoje

Didžiausios Lietuvoje pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliojo taško“ atstovė, ekologė Vaida Griškevičienė primena, kad ruoštis poilsiui gamtoje reikėtų dar namuose.

„Nusprendę kelias dienas praleisti  poilsiavietėje prie jūros ar miške, pirmiausia įvertinkite savo ir visos šeimos maisto poreikius. Pavyzdžiui, sudarykite valgymų sąrašą ir neikite apsipirkti, jei esate alkani – tuomet padidėja tikimybė į krepšelį įsimesti neplanuotų užkandžių, kurių dalį gali tekti išmesti“, – teigia V. Griškevičienė.

Ekologė tvirtina, kad siekiant mažinti maisto švaistymą, kelionių metu taip pat nederėtų bandyti ir naujų produktų, kurie, tikėtina, gali nepatikti ir likti nesuvalgyti.

„Gamtoje neapsieinama ir be priemonių nuo uodų, erkių ar kitų parazitų. Tačiau vertėtų prisiminti, kad, jei kelionėje jūsų turima priemonė nuo vabzdžių pasibaigė, negalima palikti jos gamtoje. Pakuotė yra rūšiuojama, o palikta gamtoje ji yra daugiau nei 100 metų ir tampa pavojinga bei taršia atlieka“, – įspėja ekologė.

Dar viena svarbi taisyklė, anot V. Griškevičienės, yra nepirkti ir nesivežti daiktų ar produktų, kurių vėliau negalėsite išsinešti, pavyzdžiui, vienkartinių šašlykinių. Kur kas tvariau ir ekonomiškiau įsigyti nedidelę, transportuojamą šašlykinę arba pasinaudoti kempinguose ar stovyklavietėse esančiomis ilgalaikėmis kepsninėmis.

Nesvarbu, ar stovyklaujate ar tik išėjote pasivaikščioti ir užkąsti gamtoje, tarp būtiniausių daiktų turėtų būti šiukšlių maišai, skirti mišrioms, stiklo bei maisto pakuočių atliekoms. Tinkamai surūšiuotos jos tampa antrine žaliava ir yra perdirbamos. Taip pat svarbu prisiminti, kad deginti atliekas gamtoje – griežtai draudžiama.

„Po iškylos ar pasivaikščiojimo vietą, kur lankėtės visada palikite tokią, kokią norėtumėte rasti patys: žvakės nuo uodų, gaiviųjų gėrimų tara, pusė šokolado ar apvalgytas sumuštinis – tai ne tik nepagarba gamtai, bet ir žmogiškosios kultūros stoka“, – teigia ekologė V. Griškevičienė.

Netinkamai išrūšiuotos atliekos negali būti perdirbamos

Atsakingą atliekų tvarkymą renkasi ir rūšiuoja vis daugiau žmonių, tačiau to nepakanka. Iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ organizatorė, „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė pastebi, kad net ir sąmoningą santykį su atliekų rūšiavimu turintys žmonės padaro klaidų. Viena didžiausių – nerūšiuojamų atliekų išmetimas į rūšiavimo konteinerius.

„Rūšiavimas yra pagrindinė veikla, kuria kiekvienas galime prisidėti prie švaresnės aplinkos ir ekologiškesnės ateities kūrimo, ir, nors žmonės kartais sudvejoja, į kurį konteinerį reikėtų išmesti vienas ar kitas išrūšiuotas atliekas, verta priminti, jog žinoti reikia ir tai, ko mesti į juos negalima“, – pastebi S. Rasalė.

Anot pašnekovės, žmonės neretai klaidingai mano, kad, pavyzdžiui, į stiklo konteinerį gali būti metama viskas, kas dūžta. Tačiau tai nėra teisinga praktika – keramika, porcelianas, krištolas, automobilio langų stiklai gadina žaliavą ir šių medžiagų mesti į stiklo konteinerį negalima. Taip pat į pakuotėms skirtus konteinerius negalima mesti ir asmens higienai skirtų priemonių, tokių kaip sauskelnės, popieriniai rankšluosčiai ar vienkartinės servetėlės, dantų šepetėliai, skutimosi peiliukai ir kt. Šioms atliekoms skirtas buitinių atliekų konteineris.

„Svarbu prisiminti ir tai, kad rūšiavimo konteineriai skirti tik švarioms pakuotėms, tad prieš išmetant reikėtų visiškai pašalinti maisto ar pakuotėje buvusio gaminio likučius – jie genda, taip užteršdami visą konteinerio turinį“, – teigia S. Rasalė.

Baterijos, neveikiantys elektronikos prietaisai ar statybinės atliekos surenkamos tam skirtose atliekų surinkimo aikštelėse – jų negalima palikti šalia konteinerių ar išmesti su kitomis šiukšlėmis.

Iniciatyva „Misija: švari vasara’22“ vyko visą vasarą ir jau pasiekė finišą – žygeiviai jau aplankė visus suplanuotus taškus, kur švarino aplinką. Organizatorių teigimu, švarinimo akcijos metu surinkta daugiau nei tona šiukšlių.

Lietuvos pajūris šiukšlintojai šiukšlės poilsiautojai. atsakingas rūšiavimas atliekos
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 1,026