Ir laikraščio redaktorė, ir savivaldybės atstovė spaudai: problemos nemato nei meras, nei pati žurnalistė

Ir laikraščio redaktorė, ir savivaldybės atstovė spaudai: problemos nemato nei meras, nei pati žurnalistė

Palangoje susiklostė klausimų dėl interesų derinimo kelianti situacija. Kurorto savivaldybėje pradėjo dirbti ilgametė žurnalistė ir vietos laikraščio „Vakarinė Palanga“ redaktorė Tamara Zaiceva. Nors žurnalistų etikos standartai numato, kad žurnalisto darbas nesuderinamas su pareigomis valdžios institucijose, Palangos valdžia šioje situacijoje nieko blogo neįžvelgia. Pati T. Zaiceva apie profesines variacijas nedaugžodžiauja.

Susiklosčius tokiai padėčiai specialistai akcentuoja būtinybę užtikrinti interesų derinimo saugiklius, mat jie gali susipinti ir organizuojant viešuosius pirkimus.

Vienas žmogus – du darbai?

Laikraštis „Vakarinė Palanga“ kurorte gyvavo beveik tris dešimtmečius. Leidybinė-informacinė uždaroji akcinė bendrovė „Vakarinė Palanga“, kuri ir leido laikraštį, įregistruota 1992 m. vasarį.

Registrų centro duomenimis, nuo 1995 m. įmonei vadovauja T. Zaiceva.

2019 m. pabaigoje laikraščio „Vakarinė Palanga“ leidyba buvo sustabdyta. Tačiau T. Zaiceva žiniasklaidos pasaulyje išliko – Registrų centro ataskaita rodo, jog šiuo metu ji vis dar yra tiek jau minėtos bendrovės „Vakarinė Palanga“ direktorė, tiek nuo 2019 m. pabaigos gyvuojančios mažosios bendrijos „Vakarinė Palanga.lt“ vadovė.

Tokiu pačiu adresu egzistuoja iki pat šiol aktyvus naujienų portalas, nurodantis, kad T. Zaiceva yra laikraščio redaktorė. To, kad administruoja šį portalą, T. Zaiceva LRT.lt neneigė.

Ilgametė žurnalistė ir minėtojo vietos laikraščio redaktorė bei leidėja T. Zaiceva Palangos savivaldybėje atstovės spaudai pareigas pradėjo eiti šių metų pradžioje.

Palangos savivaldybė, R. Rumšienės/LRT nuotr.
Palangos savivaldybė, R. Rumšienės/LRT nuotr.

T. Zaiceva į savivaldybę dirbti atėjo, vos tik baigė įgyvendinti su savivaldybe buvusius sutartinius įsipareigojimus. Dabar jau atstove spaudai dirbančios moters vadovaujama mažoji bendrija „Vakarinė Palanga.lt“ pernai buvo laimėjusi kurorto savivaldybės skelbtą viešinimo paslaugų konkursą. Nurodoma sutarties vertė yra 5 tūkst. eurų, o galiojimo data – nuo birželio 9 d. iki gruodžio 28 d.

Viešai skelbiama informacija rodo, kad T. Zaicevai priklausanti dar viena bendrovė 2015–2018 m. pateko tarp įmonių, gaudavusių daugiausia kurorto savivaldybės pinigų, skirtų veiklai viešinti. T. Zaicevai priklausanti bendrovė „RVR“ per 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimus uždirbo ir skleisdama dabartinio Palangos mero Šarūno Vaitkaus politinę reklamą.

Daugiausia klausimų šioje istorijoje kelia tai, jog pradėjusi dirbti Palangos savivaldybėje T. Zaiceva nepaliko aukštų pareigų ir keliose su reklama, viešaisiais ryšiais, žiniasklaida susijusiose įmonėse: jau minėtoje mažojoje bendrijoje „Vakarinė Palanga.lt“, bendrovėje „RVR“ bei leidybinėje-informacinėje bendrovėje „Vakarinė Palanga“.

Portale vakarinepalanga.lt bei socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Palangos miesto laikraštis „Vakarinė Palanga“ kone kasdien skelbiamos naujienos iš Palangos. Minėtame portale trečiadienį skelbiama, kad T. Zaiceva vis dar yra laikraščio redaktorė.

„Vakarinė Palanga“, Ekrano nuotr.
„Vakarinė Palanga“, Ekrano nuotr.

Radzevičius: tai nesuderinama su dabartiniais žurnalistikos standartais

Žurnalistų darbą apibrėžiančios tvarkos skelbia, jog šios profesijos atstovų darbas nesuderinamas su pareigomis valdžios institucijose.

„Žurnalistų sąjungos etikos komisija jau seniai yra suformulavusi tokią poziciją apie politiką ir valstybės tarnybą, bet ir Visuomenės informavimo etikos komisija savo praktikoje pagal Etikos kodeksą (Visuomenės informavimo etikos kodeksas, – LRT.lt) ne kartą yra pabrėžusi, kad žurnalistikos veikla apskritai su daugeliu kitų veiklų yra sunkiai suderinama.

Pirmiausia, aišku, valdžios institucijos, nes žurnalisto viena iš priedermių yra būti lyg prižiūrinčiais sarginiais šunimis – stebėti ir kritikuoti valdžios institucijas. Mano giliu įsitikinimu, klaida taip daryti ir turėtų kolegė pasirinkti“, – Palangoje susiklosčiusią situaciją įvertino Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.

Dainius Radzevičius, E. Genio / LRT nuotr.
Dainius Radzevičius, E. Genio / LRT nuotr.

Pasak pašnekovo, žurnalistų ir valdžios institucijų suartėjimas yra nesuderinamas su dabartiniais žurnalistikos standartais.

„Vienu metu turėti dvi pozicijas – tai yra tiesioginis prieštaravimas. Paprastai kalbant, tai yra tas pats, kas vienu metu būti ir advokatu, ir prokuroru. Atstovas spaudai institucijai advokatauja, o žiniasklaida gali kelti kritinius klausimus. Vienu metu ir advokatauti, ir kaltinti – absoliučiai nesuderinama“, – akcentavo D. Radzevičius.

Pašnekovas pastebėjo, kad Lietuvos žurnalistų sąjungai yra tekę įspėti kolegas dėl panašių atvejų. D. Radzevičius remiasi ir asmenine patirtimi – jis pats yra dirbęs Teisingumo ministerijoje ir tuo pačiu metu vadovavęs LŽS, tačiau pareigų ministerijoje nusprendė atsisakyti.

„Savo asmeniniu pavyzdžiu visiems sakau, kad reikia pasirinkti, o dabar tai numato ir etikos standartai“, – pabrėžė D. Radzevičius.

Dėl panašių istorijų yra pasisakęs ir teismas

Apie tai, kad žurnalisto ir valdininko pareigos yra nesuderinamos, yra pasisakęs ir teismas, kai panaši situacija buvo susiklosčiusi Druskininkuose – čia žurnalistė R. Š., būdama savivaldybės atstove, dirbo ir laikraštyje „Mano Druskininkai“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija neskundžiama nutartimi yra nusprendusi, kad laikraščio „Mano Druskininkai“ žurnalistė, dirbdama ir Druskininkų savivaldybės administracijoje viešųjų ryšių specialiste, pažeidžia Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 25 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad, vykdydamas savo veiklą, žurnalistas neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų, išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui.

Atsakyti į klausimus prireikė savaitės

Pati naujas pareigas neseniai pradėjusi eiti T. Zaiceva apie tai, kodėl nusprendė pradėti dirbti Palangos savivaldybės administracijoje, kaip laviruos derindama žurnalistės ir įstaigos atstovės interesus, nebuvo linkusi daugžodžiauti.

Per pokalbį telefonu išgirdusi LRT.lt žurnalistės klausimus, T. Zaiceva gyvai į juos atsakyti nesutiko ir paprašė atsiųsti juos elektroniniu paštu.

Klausimai T. Zaicevai buvo išsiųsti sausio 20 d., juos gavusi moteris informavo, kad atsakymus pateiks artimiausią darbo dieną, t. y. sausio 24 d., iki 18 val., tačiau, atėjus laikui pateikti savo poziciją, pranešė, kad to padaryti nespėja ir atsakymus pasistengs pateikti iki sausio 27 d. vakaro.

Deja, atėjus sutartam laikui, LRT.lt T. Zaicevos atsakymų į užduotus klausimus nesulaukė. Klausimai pasiekė tik kitą dieną, telefonu priminus, kad pozicijos vis dar laukiama.

LRT.lt primena, kad Visuomenės informavimo įstatymas numato, jog informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę.

T. Zaiceva žada, kad įmonei vadovauti netrukus stos kitas žmogus

Savaitę rengtų ir raštu pateiktų T. Zaicevos atsakymų apimtis – 5 sakiniai.

Į klausimą, kodėl po daug metų žiniasklaidoje nusprendė imtis darbo „kitoje barikadų pusėje“ – savivaldybėje, T. Zaiceva neatsakė.

„Visa popierinė žiniasklaida, įtakojama internetinės žiniasklaidos, labai stipriai traukiasi ir tokia leidyba tampa nuostolinga“, – kaip galima suprasti, į klausimą apie tai, kokia šiuo metu yra laikraščio „Vakarinė Palanga“ situacija ir ar tiesa, kad 2019 metų pabaigoje dėl susikaupusių įsiskolinimų laikraščio leidyba sustojo, atsakė T. Zaiceva.

Paaiškėjus žiniai, jog T. Zaiceva ėmėsi darbo savivaldybėje, vietos laikraštis „Palangos tiltas“ skelbė, kad kai kurie palangiškiai, užsisakę „Vakarinę Palangą“ 2020 metams, prarado pinigus, nes laikraštis nebuvo leidžiamas, o sumokėtų pinigų prenumeratoriams susigrąžinti nepavyko. Paklausta, ar taip iš tiesų buvo ir kas lėmė tokią situaciją, T. Zaiceva aiškino, kad prenumerata 2020 metams buvo paskelbta, bet netrukus sustabdyta.

„Buvo priimta apie 15 ar 20 prenumeratų, pinigų dėl vienokių ar kitokių priežasčių (pavyzdžiui, nenurodė, kur pervesti pinigus) neatsiėmė 2–3 žmonės“, – LRT.lt atsiųstuose atsakymuose teigia T. Zaiceva.

Į likusius klausimus atsakymai buvo dar lakoniškesni. Nors buvo klausiama, tačiau T. Zaiceva nieko nepaaiškino apie šiuo metu veikiantį ir, kaip minėta, kasdien kurorto naujienas pranešantį portalą vakarinepalanga.lt – nei kiek šiuo metu ten dirba žmonių, nei ar šiuo metu ji patį jį administruoja ir pan.

T. Zaiceva plačiau nepaaiškino ir savo planų apie tai, kaip planuotų išvengti interesų konflikto, jeigu mažoji bendrija „Vakarinė Palanga.lt“ vėl nuspręstų dalyvauti Palangos savivaldybės rengiamuose viešuosiuose pirkimuose.

„MB „Vakarinė Palanga“ neturi jokių galiojančių sutarčių su Palangos savivaldybe. MB „Vakarinė Palanga“ ir tinklalapiui netrukus pradės vadovauti naujas žmogus“, – teigiama atsiųstame laiške.

Nors į LRT.lt pateiktus klausimus T. Zaiceva buvo nusiteikusi atsakyti trumpai, laiško pradžioje ji skyrė laiko tam, kad primintų žurnalistei Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).

„Norėčiau kolegiškai atkreipti Tavo dėmesį, jog aš nesu viešas asmuo, t. y. esu privatus fizinis asmuo, tad prašau nepamiršti Teisės į atvaizdą nuostatų ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo“, – laiške rašė naujoji savivaldybės atstovė spaudai ir verslininkė.

Palangos valdžia problemų neįžvelgia

Palangos meras Šarūnas Vaitkus, klausiamas apie susiklosčiusią situaciją, akcentavo, kad T. Zaiceva pradėjo dirbti savivaldybės administracijoje, o ne mero komandoje, tad dėl konkurso į minėtas pareigas aplinkybių ir reikėtų klausti savivaldybės administracijos vadovybės.

Vis dėlto tam tikrų detalių apie konkursą meras žinojo – patikino, kad konkursas buvo surengtas ir jame dalyvavo keletas pretendentų.

Per pokalbį Š. Vaitkus teigė nežinantis detalių apie T. Zaicevos darbą portale vakarinepalanga.lt, tačiau pabrėžė, kad ji yra profesionali žurnalistė. Paklaustas, ar neįžvelgia interesų derinimo grėsmės, Š. Vaitkus akcentavo darbuotojos asmeninę atsakomybę.

„Kiekvienas žmogus žino atsakomybę. Ji puikiausiai žino, kaip turi būti organizuojami procesai“, – sakė Š. Vaitkus.

Šarūnas Vaitkus, BNS nuotr.
Šarūnas Vaitkus, BNS nuotr.

Gauti Palangos savivaldybės administracijos direktorės Akvilės Kilijonienės komentarą šia tema buvo sudėtinga. Valdininkė nekėlė telefono ragelio, neatsakė į žinutes, nors Palangos mero patarėja Jurgita Vanagė tvirtino, kad A. Kilijonienė dirba ir turėtų pavykti jai prisiskambinti

Tiesa, kiek vėliau J. Vanagė LRT.lt žurnalistės paprašė atsiųsti klausimus elektroniniu paštu ir pažadėjo, kad jie bus perduoti A. Kilijonienei.

Kitą dieną ir toliau nesėkmingai bandant prisiskambinti administracijos direktorei, LRT.lt sulaukė laiško, kuriame į J. Vanagei nusiųstus A. Kilijonienei skirtus klausimus atsako Palangos savivaldybės Juridinio ir personalo skyriaus vedėjas Petras Kaminskas.

Jis paaiškino, kad konkursas į atstovo spaudai pareigas buvo paskelbtas 2021 m. lapkričio 29 d. Valstybės tarnybos tinklalapyje. Informacija apie konkursą buvo paskelbta ir Palangos savivaldybės tinklapyje, skiltyje „Darbo pasiūlymai ir karjera“.

„Prašymus dalyvauti konkurse buvo pateikę 4 pretendentai, du iš jų neatitiko pareigybei nustatytų specialiųjų reikalavimų“, – dėstė P. Kaminskas.

Savivaldybės darbuotojas taip pat paaiškino, kad atstovo spaudai etatas savivaldybėje buvo įsteigtas 2021 m.

„2019 m. rugpjūtį buvo pertvarkyta Palangos miesto savivaldybės administracijos struktūra. Be kitų pokyčių, siekiant geresnio komunikacijų ir informacinių technologijų srities klausimų administravimo, buvo įsteigtas ir Komunikacijos ir e. paslaugų skyrius. Keletas kituose skyriuose dirbusių specialistų pagal kompetenciją buvo perkelti į Komunikacijos ir e. paslaugų skyrių, o 2021 m. įsteigta ir atstovo spaudai pareigybė“, – teigia valdininkas.

Į klausimą, kaip konkursą laimėjus T. Zaicevai, kuri yra ir kelių įmonių, užsiimančių reklamos, viešųjų ryšių, žiniasklaidos veikla, vadovė, ketinama išvengti interesų konflikto savivaldybei rengiant viešuosius pirkimus, susijusius su savivaldybės informacijos viešinimo ar kt. paslaugomis, P. Kaminskas paaiškino, kad atstovo spaudai pareigybės aprašyme nėra nustatytos funkcijos, susijusios su viešųjų pirkimų procedūrų vykdymu.

„Transparency International“: situacija Palangoje – viena įdomesnių

Palangoje susiklosčiusią padėtį įvertino ir viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvoje atstovai.

Pilietines antikorupcines iniciatyvas skatinančios ir jų organizavimu Lietuvoje besirūpinančios įstaigos programų vadovė Ingrida Kalinauskienė pastebėjo, kad situacija Palangoje – verta dėmesio.

„Situacija – tikrai viena įdomesnių. Prieš kurį laiką mes žiūrėjome, kaip savivaldybės leidžia viešinimo lėšas. Svetainėje manovalstybe.info ir dabar galima matyti, kad UAB „Vakarinė Palanga“ yra viena daugiausia savivaldybės viešinimo lėšų gaunančių įmonių. Šioje situacijoje kyla klausimas, kaip yra suvaldomos rizikos. Viena vertus, kokį dėmesį šiam klausimui skiria Palangos savivaldybė, kita vertus – kokį „Vakarinės Palangos“ portalo redakcija“, – teigė I. Kalinauskienė.

Ingrida Kalinauskienė, Asmeninio archyvo nuotr.
Ingrida Kalinauskienė, Asmeninio archyvo nuotr.

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad prieš kurį laiką įstaiga vertino ir savivaldybių skaidrumą, Palangos savivaldybė įvertinta vidutiniškai. Kurorto savivaldybė neskelbė tokios informacijos, kaip ten dirbančių politikų ir administracijos darbuotojų, užimančių svarbias pareigas, viešųjų ir privačių interesų ar turto deklaracijos.

„Šios informacijos aš savivaldybės puslapyje neradau ir dabar. Kodėl tai yra svarbu? Svarbu suprasti, kokie yra tų sprendimus priimančių žmonių interesai, kad žmonės ir iš išorės galėtų užduoti klausimus, kreiptis ir į tuos klausimus gauti atsakymus. Taip pat labai norėčiau išgirsti, kaip Palangos savivaldybė suvaldo šią situaciją ir kokių veiksmų imasi, kadangi aišku, kad, kai kalba eina apie santykius su įmone, kuri gauna nemažai savivaldybei viešinti skirtų lėšų, tų saugiklių turėtų būti ir rizikos turėtų būti valdomos“, – akcentavo pašnekovė.

Klausimų dėl rizikų valdymo įstaigos atstovei kyla ir žvelgiant iš portalo vakarinepalanga.lt redakcijos perspektyvos – kokių taisyklių ir standartų yra laikomasi, siekiant, kad skaitytojams pateikiama informacija būtų nešališka ir objektyvi, kai tai liečia savivaldybės veiklą.

„Žiūrint į „Vakarinės Palangos“ interneto svetainę, labai sunku surasti informaciją, kurios norėtųsi ir kuri tokioje situacijoje gali kelti klausimų ir padėtų rasti tuos atsakymus. Pavyzdžiui, informacija apie „Vakarinės Palangos“ savininkus, taip pat savininkų, vadovų, vyriausiųjų redaktorių ne tik vardai ir pavardės, kurių šiuo metu taip pat neradau, tačiau ir jų interesai, kad būtų galima su jais susipažinti. Na ir, žinoma, norėtųsi viešai rasti metines finansines ataskaitas“, – dėstė I. Kalinauskienė.

Savivaldybių išlaidos žiniasklaidai, Ekrano nuotr.
Savivaldybių išlaidos žiniasklaidai, Ekrano nuotr.

BDAR – nėra būdas prisidengti

Paklausta, kaip vertina T. Zaicevos jau minėtą pastabą dėl to, kad ji esą nėra viešas asmuo ir pan., pašnekovė teigė, jog pastaruoju metu girdima nemažai situacijų, kai yra bandoma prisidengti BDAR, lyg tinkamu būdu neteikti svarbios informacijos.

„Tais atvejais, kai darbuotojai, jų veikla ar priimami sprendimai daro įtaką visuomenei, tikrai turime teisę žinoti tą informaciją. Aišku, proporcingai, kiek to reikalauja teisės aktai. BDAR nėra būdas prisidengti ir staiga nebeteikti informacijos, kadangi savivaldybės darbuotojai tikrai užima svarbias pareigas ir priima sprendimus, kurie paliečia mus visus. Ypač kai kalbama apie tokias pareigas kaip komunikacija ir informavimas apie savivaldybės veiklą, kadangi tai padeda gyventojams susidaryti nuomonę apie savivaldybės priimamus sprendimus, sužinoti apie veiklas, į kurias jie gali įsitraukti. Tai formuoja savivaldybės gyventojų požiūrį į savivaldybę“, – aiškino „Transparency International“ Lietuvoje programų vadovė.

Ji taip pat akcentavo, kad visuomenė turi teisę žinoti informaciją apie įmonių, kurios dalyvauja ir laimi viešuosius pirkimus – naudojasi mokesčių mokėtojų pinigais, vadovus, savininkus.

„Vienareikšmiškai, jeigu mes kalbame apie viešuosius pirkimus ir mūsų visų lėšas, jų panaudojimą, informacija apie tų lėšų gavėjus turi būti vieša“, – neabejojo I. Kalinauskienė.

Radvilė Rumšienė, LRT.lt

Palangos miesto savivaldybė meras Vakarinė Palanga redaktorė Tamara Zaiceva
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 1,026