Spalį Jacques‘o Offenbacho operetė „Orfėjas pragare“ Žvejų rūmuose buvo dedikuota Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solisto Šarūno Juškevičiaus jubiliejui. Kolegos kartu su publika minėjo 65-ąjį vieno pirmųjų KVMT vadovų gimtadienį.
Daug galimybių improvizacijai
„Kai dirbi darbą, kuris tau Dievo skirtas, o ne primestas – esi laimingas. Sprendžiant iš to, kad mane jo link už rankos vedė kažkas nematomas ir nesuvokiamas , manau, kad muzikinio teatro solistas – tai mano pašaukimas. Nesijaučiu žinomas. Kartais gatvėje žmonės sveikinasi, o aš nepažįstu, pasijuntu nesmagiai... Bet publiką ir visus žmones aš labai myliu“, – sako baritonas Š. Juškevičius.
Pasak solisto, charakteriniai personažai, kaip Stiksas iš „Orfėjas pragare“, su kuriuo kartu simboliškai pasitiko jubiliejų, jam tinka ir net labai patinka. „Juk užtenka pasižiūrėti į veidrodį ir supranti ką ten matai – herojinį ar charakterinį tipažą. Scenoje nuo pat jaunystės aš esu „senas“ arba koks keistuolis, nevykėlis. Taip mane matydavo ir mato režisieriai. Bet tai nuostabu: atsiveria daug galimybių improvizacijai“, – nenusimena dainininkas.
Bėgo nuo vadovavimo
Solistas 1987–1989 m. buvo pirmasis naujai įsteigto Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorius. Daugumai žmonių būti teatro vadovu siekiamybė, tačiau Š. Juškevičius juokiasi jų nesuprantantis. „Kaip galima sulyginti? Kai esi teatro vadovas tau neša krūvas popierių, išspręsk tą ir aną... Ir visai šalia, scenoje, repetuoja tavo kolegos, ruošiasi pastatymui ar koncertui ir tu visa siela nori būti ten. Aš nuo direktoriaus pareigų bėgau ir 1989 m. man pavyko. Vėl tapau šio teatro solistu“, – juokiasi jis.
Š. Juškevičius sako, kad pasiūlymų atlikti vis naujas solines partijas jam niekada netrūko: „vaidmenų savo gyvenime turėjau daugiau nei 70. Muzikiniame teatre daugybę, Klaipėdos dramos ir Pilies teatruose, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre – po vieną. Darbo buvo visada ir įvairiausio. Ar kada jutau scenos baimę? Ne, bet nepasitikėjimas savimi nulėmė mano gyvenimo kelio pasirinkimą: nedrįsau svajoti apie aktorystę. Buvo ir kitų aplinkybių. Muzikos mokykloje mokiausi groti akordeonu, vidurinėje mokykloje nemėgau ir nesisekė matematika, tad tėvai (Boleslovas Juškevičius – buvęs Klaipėdos dramos teatro direktorius, aktorius ir režisierius; Janina Juškevičienė – pedagogė) pasiūlė rinktis Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją. Pasinėriau į muziką ir dėl to visai nesigailiu. Meniška aplinka ugdė ir sukūrė mano vidinį pasaulį, neatsiejamą nuo muzikos ir teatro, o muzikinis teatras šias dvi sritis sujungė“.
Universitetu tapo scena
Š. Juškevičius pasakoja, kad į didžiąją sceną jį atvedė profesorius Kazys Kšanas, tuo metu vadovęs Klaipėdos liaudies operai. „Tai jis pamatė manyje būsimą charakterinių vaidmenų atlikėją. 1978 m. K. Kšanas statė linksmą Carlo Millöckerio operetę „Studentas elgeta“. Tai tapo lemtingu mano gyvenimo posūkiu. Pradžioje vienas nedidelis vaidmuo, paskui – kitas, vis didesni, ryškesni. Pirmąja mano pedagoge buvo Vida Kuraitė, vėliau mano balsą tobulino Antanas Bajerčius. Taip atsirado vokalinė patirtis, o aktorystės meno niekas nemokė. Ką turėjau atsinešęs iš Dievulio, su režisieriaus pagalba „pašlifuodavau“, tad mano „universitetu“ tapo scena ir spektakliai. Viskas atėjo su patirtimi“, – akcentuoja žinomas solistas. „Likimas lėmė nemažai charakterinių vaidmenų, bet mylimiausi liko tik keli. Tai pirmasis Pifkės vaidmuo minėtoje operetėje „Studentas elgeta“, kunigaikščio Bazilio Bazilovičiaus vaidmuo Franzo Leháro operetėje „Grafas Liuksemburgas“, Bartolas Gioacchino Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“, Pičemas Bertolto Brechto ir Kurto Weillio „Trijų grašių operoje“ ir, žinoma, Tevje Jerry Bocko miuzikle „Smuikininkas ant stogo“.
Nuo solisto iki režisieriaus
Šarūnas Juškevičius 1975 m. Klaipėdos S. Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje baigė muzikos teorijos specialybę, o 1979 m. Vilniaus konservatorijos Klaipėdos pedagoginiame fakultete gavo muzikos mokytojo diplomą. 1979–1984 m. mokytojavo Kretingos rajono Kartenos vidurinėje. mokykloje. 1995–2008 m. dėstė Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje. 2003–2018 m. dėstė Klaipėdos universiteto Menų akademijos Teatro katedroje (docentas), o nuo 2018 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete. 1996–2011 m. buvo Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos lietuviškos muzikos ansamblio „Kupolė“ solistas. Su šiuo ansambliu gastroliavo Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje.
1984–1986 m. buvo Klaipėdos liaudies operos teatro solistas. 1987 m., pradėjus veikti Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, tapo jo direktoriumi. Nuo 1989 m. – šio teatro solistas.
Scenos džentelmenu tituluojamas solistas sukūrė daugybę vaidmenų operose, operetėse, miuzikluose ir dramos spektakliuose. 1999 m. jis buvo nominuotas Kristoforo apdovanojimui už vaidmenis Arthuro Honeggero dramatinėje oratorijoje „Žana d‘Ark ant laužo“ ir Fredericko Loewe operetėje „Mano puikioji ledi“. 2005 m. nominuotas Auksiniam scenos kryžiui už vaidmenį Imre‘s Kálmáno operetėje „Čardašo karalienė“. 2009 m. apdovanotas Padėkos kauke Metų aktoriaus nominacijoje.
Š. Juškevičius režisavo keliolika Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro teatralizuotų koncertų. Tarp jų – „All for Love“, „Meilės rojaus beieškant“, „Nuo baroko iki roko“, „Tegyvuoja Ispanija“, „Operetė – mano meilė“, „Aš myliu miuziklą“. 2003–2004 m. režisavo koncertus Lietuvos jūrų muziejaus delfinariume.
