Didžiosios gyvenimo svajonės italas siekia tobulėdamas Muzikinio teatro chore

Italas Francesco Piotto (41 m.) nuo vasaros pradžios dainuojantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chore svajoja tapti žinomu dainininku ir savo balsu sužavėti pasaulį. Darbą Muzikiniame teatre ir čia dirbančius profesionalus jis vertina kaip puikią galimybę siekiant didžiosios gyvenimo svajonės.

„Vasarą man teko dainuoti R.Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“. Ją prisiminsiu visą gyvenimą. Kokia graži ši muzika! Man didelė garbė būti Muzikinio teatro, yapč šios operos komandos, nariu“,- sako Francesco Piotto.

Papasakokite ką veikėte iki atvykdamas į Lietuvą?

Esu italas. Pirmos mano studijos Italijoje buvo ekonomika, tačiau vėliau studijavau operos ir klasikinį dainavimą konservatorijos muzikos mokyklose Vičencoje ir Bolonijoje, Italijoje. Į operos ir klasikos dainavimą pasinėrau būdamas 25 metų. Tai mano didžioji svajonė ir aistra. 

Iki atvykdamas į Klaipėdą, aš dirbau  muzikos mokytoju ir dainavau kamerinės muzikos chore Prancūzijoje. To man nepakako: aš norėjau tapti profesionaliu solistu, tad aktyviai dalyvavau įvairiose perklausose. Viena iš perklausų pandemijos metu rastų internete mane atvedė į Lietuvą: mane pakvietė atvykti dainuoti į Klaipėdos valstybinio  muzikinio teatro chorą. Važiavau, nors iki atvykdamas apie Lietuvą nieko nežinojau apie šią  šalį. Noras dainuoti buvo  didesnis už nežinomybę (juokiasi). Aš  myliu dainavimą, operą, o šiame mieste man suteiktos puikios galimybės profesionaliai dainuoti.

Koks buvo pirmas įspūdis?

Pirmas įspūdis – nuostaba ir laimė. Aš iš karto čia pasijutau savas ir laimingas. Mane maloniai nustebino Klaipėdos senamiesčio architektūra. Gaila, kad ji dar ne visur tinkamai sutvarkyta, rekonstruota. Mane truputį gąsdino tai, kad retas mieste sutiktas žmogus kalba angliškai. Nepatiko tai, kad pragyvenimas Klaipėdoje kainuoja tiek pat kaip Italijoje ar Prancūzijoje, tačiau atlyginimai žemesni (juokiasi). Tačiau pagyvenęs ilgiau supratau, kad viskas puiku: prie miesto sąlygų prisitaikai, o Italijoje, ypač vyresni žmonės, taip pat nekalba angliškai. Tad dabar esu tipiškas užsienietis atvykęs į kitą šalį.

Ar anksčiau teko susidurti su kūriniais, kuriuos dainuojate Muzikiniame teatre?

Klaipėdoje man tenka dainuoti operas lietuviškai. Man tai – nauja. Lietuvių kalba man vis dar sudėtinga, tad daugelio dalykų nesuprantu. Keturi mėnesiai – per mažai laiko adaptacijai. Tikiuosi,  tuoj bus geriau. Dar negaliu įvardinti, kuris Muzikinio teatro spektaklių mano mėgstamiausias – neapsisprendžiau. Dainavau KVMT choro koncerte „Liepsnojančios garstyčios“, R.Wagnerio operoje „Skrajojantis olandas“, J.Offenbach operetėje „Orfėjas pragare“  ir kituose. Viskas labai patiko! Su malonumu pasižiūriu ir gėriuosi Muzikinio teatro šokio spektakliais. 

Kaip  sutariate su kolegomis?

Muzikiniame teatre dirba labai geri žmonės, ypač chore. Jie tokie nuoširdūs ir paslaugūs. Muzikinio teatro vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas – taip pat visada pasiruošęs patarti, padėti. Noriu Klaipėdoje likti kuo ilgiau bei tobulinti savo balsą, tačiau vėliau norėčiau tapti solistu: keliauti po pasaulį bei dažniau dainuoti šalyse esančiose arčiau Italijos...

Ką veikiate laisvalaikiu?

Gyvenu Debreceno rajone, kur aplink nėra daug laisvalaikio praleidimo vietų. Sudėtinga kažkur išeiti laisvalaikiu, nes dauguma choro kolegų turi šeimas, gyvenimo draugus, kitus darbus... Laimei turiu keletą užsieniečių, su kuriais galime kažką nuveikti. Socialinių tinklų dėka radau grupę „Italai Klaipėdoje“, kuri jungia 6-is italus studijuojančius magistrantūroje Klaipėdoje. Klaipėda labai gražus ir ramus, nuostabios gamtos apsuptas miestas. Tiesa, man patinka didesni miestai, su daugiau veiksmo. Mažame mieste sudėtinga rasti daug naujų draugų, nes žmonės linkę bendrauti savame rate, trukdo kalbos barjeras. 

Dar nespėjau pasiilgti savo šeimos, nes neseniai atvykau (juokiasi). Iš Lietuvos pasiekti Italiją nesudėtinga: skrydžiai labai pigūs -  iš Vilniaus į Veneciją galiu nuskristi  už15-50 eurų.

Laisvalaikiu mėgstu sportuoti: tenisas, bėgimas. Dainuoju, groju gitara. Mano svajonė – dainuoti vis geriau ir geriau bei tapti žinomu dainininku! Esu italas, tad man lengviau dainuoti apie meilę, nei kitos tautybės solistui (juokiasi). Juk italai - labai  emocinga tauta,  o dauguma muzikos kūrinių pasakoja apie jausmų karalienę – meilę.

Kalbino Žaneta Skersytė