Svetlana Grigorian: Palangiškiai gali ir turi gyventi geriau

Svetlana Grigorian, LSDP Palangos miesto skyriaus pirmininkė, Palangos miesto savivaldybės tarybos narė
Svetlana Grigorian, LSDP Palangos miesto skyriaus pirmininkė, Palangos miesto savivaldybės tarybos narė

Mano siūlymas spręsti dešimtmečius Palangos miestą kankinančią problemą – sezoninį nedarbą, neliko nepastebėtas. Kritiškai viešai įvertinusi nuo visuomenės slepiamą „Auskos“ galimybių studiją bei pasiūliusi vietoje numatomo sveikatingumo paslaugų centro vilos statyti vandens atrakcionų parką, sulaukiau itin emocingos Palangos miesto mero reakcijos.

Nepatiko Palangos merui, kad ne tik priminiau apie įsisenėjusią miesto problemą, bet ir ėmiausi iniciatyvos ieškoti spendimų. Nepaisant mero emocijų, sezoninio nedarbo problema Palangoje akivaizdi, o kad galime ir turime ją išspręsti bei labiau pasirūpinti Palangos gyventojais ir mūsų svečiais – taip pat akivaizdu.

Rugpjūčio mėnesį paskelbtais Sodros duomenimis, didžiausius atlyginimus šalyje, aplenkę Vilniaus miestą, gavo Neringos miesto gyventojai. Ant „popieriaus“ statistinis neringiškis per mėnesį uždirbo net 2141 eurą, arba 1321 eurą į rankas. Tuo tarpu Palangoje dirbančių žmonių atlyginimai toli gražu ne tokie įspūdingi. Statistinis palangiškis rugpjūčio mėnesio duomenimis į rankas gavo tik 944 eurus. Jei Neringoje žmonės gali uždirbti daugiau, kodėl negali Palangoje?

Nepatinka merui viešos diskusijos, nes jose ne tik apnuoginamos ir taip akivaizdžios miesto problemos, tačiau ir gimsta demokratiški sprendimai. Prie kitokio valdymo stiliaus pratusiam miesto vadovui sunku susitaikyti su mintimi, kad ir miesto gyventojai gali ir turi dalyvauti miesto valdyme. Būtent apie tai ir yra savivalda. O kai sprendimai priiminėjami vienasmeniškai, kilo ir kils dvejonių dėl sprendimų pagrįstumo, o tokios santvarkos visada turi vienodą pabaigą.

„Auskos“ galimybių studija, pagal kurią vilos vietoje suplanuotas sveikatingumo paslaugų centras yra vienas iš pavyzdžių, kaip sprendimai Palangoje priiminėjami už uždarų durų. Už mokesčių mokėtojų pinigus atlikta studija yra visų Palangos gyventojų nuosavybė, todėl jos slėpimas nuo gyventojų neturi jokio paaiškinimo. Kiek Palangos miesto gyventojų matė ir susipažino su studijos siūlymais ir sprendiniais?

Ieškant svarbiausių ir didelę įtaką miestui turėsiančių sprendimų, būtina pasitelkti ne tik visuomenę, tačiau ir savo srities profesionalus. Siūlau nuo 2022 metų pradžios savivaldybei paskelbti Palangos vandens atrakcionų parko koncepcijos atvirą projekto konkursą ir paraginti šalies architektus aktyviai jame dalyvauti.

Kompetentingai komisijai atrinkus tris geriausius projektinius pasiūlymus, juos pristatyti visuomenei ir paskelbti viešą balsavimą dėl labiausiai Palangai tinkančio projekto. Daugiausiai palangiškių balsų sulaukęs projektas ir turėtų būti įgyvendintas. Būtų labai simboliška, kad įgyvendinant tokio masto „Palangos šimtmečio“ projektą, sprendimo teisė priklausytų visuomenei.

Palangoje pastatyti vandens atrakcionų parką ir tokiu būdu išspręsti sezoninio nedarbo ir užimtumo klausimus mes esame įsipareigoję savo programoje Palangos miesto žmonėms, todėl dėsime maksimalias pastangas, kad ši programinė nuostata būtų įgyvendinta. Merui baisu dėl padidėsiančio turistų ir miesto svečių skaičiaus, o mums, socialdemokratams, kur kas baisiau tai, kad žmonės Palangoje neturi darbo ir pajamų bei dėl to atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos. Neabejoju, kad vienas pirmųjų šitą tekstą skaitys Palangos meras, todėl, gerbiamas Šarūnai, jei dar kyla dvejonių dėl vandens atrakcionų parko Palangoje statybos, siūlau nuvažiuoti iki Druskininkų ir pačiam asmeniškai įsitikinti, kad šis objektas yra bene svarbiausia Druskininkų sėkmės priežastis. Vien per 2019 m. Druskininkų vandens parką aplankė 473 749 lankytojai. Skaičiai nemeluoja.

Svetlana Grigorian, LSDP Palangos miesto skyriaus pirmininkė, Palangos miesto savivaldybės tarybos narė

Exchange Rates
USD 0,889