Palangos viešojoje bibliotekoje lapkričio 4 d. 17 val. bendruomenei bus pristatytas jau antrasis kurorto etnokultūros metraščio „Palangos langai“ numeris.
Tikimės, jog kiekviena leidinio publikacija jus praturtins žiniomis apie Palangos kraštą, iškiliąsias Palangai ir Lietuvai nusipelniusias asmenybes, sudomins platūs, apžvelgiantys kurorto kulinarinį, tautosakinį paveldą, spaudą, aviacijos ištakas straipsniai bei retos nuotraukos.
Latvijos Karo muziejaus Rinkinių skyriaus vedėjas dr. Krišs Kapenieks, remdamasis archyvais, atskleidžia daug netikėtų faktų apie įvykius Palangos valsčiuje Latvijos valstybės valdymo laikotarpiu ir pokyčius 1918–1921 metais.
Savitą Palangos savivaldos raidą, valsčiaus problemas 1921–1940 m. – išsamiai analizuoja Palangos kurorto muziejaus direktorė V. Paluckienė. Pirmą kartą publikuojami Palangos valsčiaus ir miesto tarybų bei valdybų narių sąrašai, tikslūs burmistrų kadencijų laikotarpiai.
Jūsų dėmesiui vienas pirmųjų spaudinių apie mūsų Palangą bei kaimyninę Kretingą: 1913 m. Palangos mylėtojų draugijos išleisto dr. Stanislovo Karvovskio (1848–1917, lenk. Stanisław Karwowski) – lenkų istoriko, geografo, kalbininko, pedagogo, švietėjo, publicisto, profesoriaus, leidinio „Palanga ir Kretinga“ (lenk. Karwowski S. „Poląga i Kretynga“) vertimas.
Kaip žinia, prieš šimtmetį kilusiam galvosūkiui dėl Palangos pajūrio atgavimo prireikė ilgų derybų su latviais bei zoologijos profesoriaus iš Edinburgo pagalbos. Apie Palangos istorijai ypač svarbias asmenybes: škotą Džeimsą Jangą Simpsoną ir Prezidentą Antaną Smetoną, jų svarų indėlį, lėmusį, jog šiandien Palanga yra Lietuvos Respublikos sudėtyje – B. Spevakovienės ir D. Kaniavienės publikacijos.
Palangos viešoji biblioteka didžiuojasi, saugodama kraštotyrininkės E. Adiklienės (1906–1993) rankraštinį paveldą. „Palangos languose“ publikuojami 1985m. parengti rankraštiniai darbai – ryškūs krašto etnokultūros atspindžiai. Publikuojama medžiaga– apie tarpukario Palangos senuosius Palangos krašto siuvėjus, tekstilės amatininkus, jų būtį ir buitį.
Vytauto Didžiojo universitete daktaro disertaciją apgynusios Dr. A. Noreikaitės publikacija „Lietuvos ir Latvijos paribys: etninio tapatumo raiška XX a. – XXI a. pradžioje“ supažindins su gyvenimu Palangos -Rucavos pakraštyje. Palangos kraštas - puikus pavyzdys, kaip etninės klasifikacijos ,,savas“, ,,svetimas“, ,,kitoks“ padeda formuoti Palangos krašto lietuvių, žemaičių ir latvių, kuršininkų, kuršių etninį tapatumą.
Žurnalistas, rašytojas, redaktorius ir vertėjas V. Žeimantas pateikia net tris straipsnius: ,,Palangos oro uostas: pirmieji žingsniai“, ,,Palangos atspindžiai periodikoje ir kurorto spauda 1886–1940 m.“ Autorius nuodugniai ištyrė surinktą medžiagą apie Palangos ir Šventosios kartografinę raidą bei išanalizavo Lietuvoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Lenkijoje žinomus senuosius žemėlapius. Tad skaitytoją nudžiugins ir gausiai iliustruota trečioji V. Žeimanto publikacija ,,Palanga ir Šventoji Lietuvos ir kitų kraštų žemėlapiuose“.
Išspausdinta 1843 m. Sankt Peterburge išleistų Fadėjaus Bulgarino (rus. Фаддей Венедиктович Булгарин,1789–1859) – lenkų kilmės rusų rašytojo, žurnalisto, literatūros kritiko) raštų ištrauka – autoriaus kelionės apybraiža apie Palangą, jūros maudykles, pramogas, įspūdžius apie to meto gyvenimą.
Prieš šimtą metų Lietuvai sugrąžintam Palangos kraštui gyvuoti ir vienoj širdingoj Palangą mylinčių šeimoj toliau sklaidyti etnokultūros metraščio ,,Palangos langai“ puslapius linki leidėjai: Kęstutis Rudys, Aura Banevičienė, Dainora Kaniavienė, Bronislava Spevakovienė.
