Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) jau šešioliktus metus rengiamų apdovanojimų ceremonijoje, antradienio vakarą vykusioje Vilniuje, Nacionaliniame dramos teatre, tradiciškai visų 14 šalies ministerijų, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje bei Lietuvos verslo konfederacijos vadovai įteikė „Auksinės krivūlės“ statulėles konkrečiose srityse nusipelniusioms savivaldybėms. Palanga svarbiausiu šalies savivaldos apdovanojimu – “Auksine krivūle“ – įvertinta už indėlį į kultūrinio gyvenimo puoselėjimą.
„Auksinių krivūlių“ įteikimo renginyje Palangos miesto savivaldybei atstovavo kurorto meras Šarūnas Vaitkus, Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė ir Savivaldybės tarybos narys Dainius Želvys.
Palanga – kultūros puoselėtoja
Šiais metais Palangos miesto savivaldybei garbingą apdovanojimą skyrė Kultūros ministerija kaip „Savivaldybei – kultūros puoselėtojai“. Kultūros ministras Simonas Kairys, įteikdamas „Auksinę krivūlę“, pabrėžė, jog kultūra yra ne tik valstybės, ne tik savivaldybės, bet pirmiausia – kiekvieno iš mūsų reikalas. „Kiek mumyse yra kultūros, tiek ir yra valstybės“, – sakė S. Kairys.
Kultūros ministras pasidžiaugė, kad Palangos misto savivaldybė, nepaisant sudėtingos pandeminės situacijos, skyrė dėmesį ne laikinam, o amžinam dalykui – kultūrai. Pasak S. Kairio, šio apdovanojimo Palanga pirmiausia nusipelnė skambiais kultūriniais akcentais pažymėdama Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmetį. Taip pat – nuolatiniu dėmesiu savo kultūros įstaigoms, įvairių sričių menininkams, pastangomis puoselėjant kultūros paveldą. „Aš labai džiaugiuosi, kad galiu apdovanoti tą savivaldybę, kuri šiemet švenčia grąžinimo Lietuvai šimtmetį, mini Antano Mončio – žymaus išeivijos skulptoriaus – šimtmetį, mes matome naują kultūrinę erdvę – Kurhauzą, kuris glaus ne tik teatrą, bet ir žymiai platesnį kultūrininkų, menininkų ratą. Savivaldybė yra neabejinga istorinei atminčiai ir sugebėjo turėti ambicijų, ištiesti pagalbos ranką, ir tikiu, kad kitais metais šioje savivaldybėje bus atidarytas paminklas Prezidentui Antanui Smetonai“, – pristatydamas „Auksinės krivūlės“, skirtos savivaldybei – kultūros puoselėtojai, apdovanojimo laimėtoją, kalbėjo S. Kairys.
Gausu renginių
Palangos grąžinimo Lietuvai šimtmečio minėjimo programą sudarė apie 70 renginių. Šiemet taip pat pažymėtas skulptoriaus Antano Mončio šimtmetis, šalia jo namų-muziejaus atidarytas Antano Mončio skveras. 2021-aisiais Palanga perėmė Prezidento Antano Smetonos paminklo, kurį buvo numatyta pastatyti Vilniuje, projektą.
Palangos skulptūrų parke šiemet atidengta Prancūzijoje gyvenančios lietuvių skulptorės Rūtos Jusionytės skulptūra „Angelas“. Skulptūrą miestui padovanojo mecenatas Andrius Pranckevičius. Tuo pat metu „Ramybės“ galerijoje surengta R. Jusionytės paroda. Skulptorė yra pelniusi Prancūzijos dailiųjų menų akademijos premiją, kuri prilyginama prancūzų nacionalinei premijai. Šiemet rugsėjį Palangoje pirmą kartą įvyko ir atviros architektūros festivalis „Pastatai kalba“.
Kultūrinį gyvenimą kurorte pagyvino pernai rekonstruota ir atidaryta Palangos kurhauzo medinė dalis. Jame įsikūrė Palangos teatras, rekonstruota Reprezentacinė salė, antras aukštas skirtas Palangos kultūros ir jaunimo centro kolektyvų repeticijoms, taip pat laikinai įsikūrė Palangos pučiamųjų orkestras.
„Palangos orkestras“ pernai kultūros ministro įsakymu pripažintas profesionaliojo scenos meno įstaiga. Šiemet rengiamas techninis Muzikos ir meno namų projektas, kuriuose savo veiklą vykdys Palangos pučiamųjų orkestras ir Palangos meno kolektyvai. Projektuojama nauja per 200 vietų koncertinė salė.
Palangos savivaldybė kartu su partneriais – Kultūros ministerija, Klaipėdos ir Neringos savivaldybėmis – dalyvauja projekte „Kultūra, kūrybinė ekonomika ir vietos plėtra“, kurį įgyvendina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pagal programą ,,Vietos ekonomikos ir užimtumo plėtros programa“. Šios programos tikslas – ištirti kultūros ir kūrybinių industrijų sektorių galimybes, siekiant mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus regionuose, skatinti ekonomikos augimą, verslo plėtrą ir inovacijas, kultūros darbuotojų užimtumą ir darbo sąlygų gerinimą, gyventojų gerovės didinimą, kultūros paslaugų prieinamumą regionuose.
Dešimtmetį trukęs darbas