Lygiai prieš 25-erius metus, 1996 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo patvirtintas Palangos herbas, kuriame vaizduojamas mėlynas skydas su geltonu gintarų vėriniu, vainikuojamu sidabrinės karūnos.
Europos miestų herbai atsirado XIII amžiuje. Herbas buvo šalies ar miesto pastovumo, tvirtybės bei stabilumo simbolis, herbais ženklino miesto vartus, tiltus, magistrato pastatus, antspaudus. Besiplaikstanti vėliava simbolizavo bendruomenės dinamiką, veiksmą ir buvo svarbiausia karo žygių, valstybės ar miesto šventinių renginių bei miestų didžiųjų mugių atributika.
Lietuvoje pirmieji herbai atsirado tik XIV a. pabaigoje, tačiau LDK laikais Palangos miesto herbas dar nebuvo patvirtintas.
Pirmą kartą 1970 m., atsižvelgus į seną vietinių gyventojų gintaro verslą ir legendą apie karalaitę Jūratę ir žvejį Kastytį, dailininkas, prof. Feliksas Daukantas sukūrė herbą Palangai, tačiau sovietinė valdžia heraldiką laikė socialistinei santvarkai nepriimtinu praeities reliktu ar net monarchijos garbinimu. LSSR laikais Palangos miesto herbas įteisintas 1970 m., tačiau tais pačiais metais buvo panaikintas.
Idėja atgimė šaliai atgavus Nepriklausomybę, kai 1996 m. liepos 18 d. Palangos miesto savivaldybės taryba pritarė dailininko F. Daukanto sukurtam ir palangiškės menininkės, visų gerbiamos ir mylimos G. Oškinytės-Eimanavičienės pakoreguotam Palangos savivaldybės herbui. Tų pačių metų liepos 26 d. Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į Lietuvos heraldikos komisiją prie Respublikos Prezidento dėl Palangos herbo patvirtinimo, kuris buvo perkeltas ir ant miesto vėliavos.
Dailininkė G. Oškinytė-Eimanavičienė prisimena, kaip dailininko F. Daukanto sukurtą miesto herbą pritaikyti naujam standartui buvo patikėta jai, kai buvo ir kitokių dabartinio miesto herbo variantų, kuriuos ji asmeniškai siūlė, tačiau po ilgų diskusijų su šalies Heraldikos komisija buvo išsigrynintas tas pats variantas, kurį buvo sukūręs profesorius F. Daukantas. Dailininkė mini, kad Palangos vėliavos simbolika – labai paprasta, paremta vietos gyventojų amatais bei legenda, mėlynas fonas simbolizuoja jūrą, geltoni apskritimai – gintaro karolius, o karūna – legendą apie Eglę, žalčių karalienę. Palangos miesto garbės pilietė G. Oškinytė-Eimanavičienė atkreipė dėmesį, kad pirmoji, ne spausdinta, o specialaus audinio, siuvinėta Palangos miesto vėliava stovi Palangos miesto mero kabinete.
Vėliava – ypatingas šventės atributas ir garbingas įvertinimas
Dar 1996 m. liepos 18 d. Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino Palangos miesto vėliavos, ant kurios puikuojasi Palangos herbas, naudojimo tvarką. Kiekvienais metais nuo 2014 m. kovo 30 dieną, Palanga pradeda švęsti miesto gimtadienį. Tradiciškai renginių ciklas „Palangos dienos“, besitęsiantis visą savaitę, skirtas paminėti ne tik kurortui, bet ir visai šaliai svarbią datą – Palangos krašto prijungimą prie Lietuvos 1921 m. kovo 30 d., taip pat – miesto vardo gimtadieniu vadinamą balandžio 5-ąją – dieną, kai 1253 m. Palanga paminėta Kuršo dalybų tarp Livonijos ordino ir Rygos vyskupo akte. Ta proga kurorte visą savaitę vyksta kultūriniai renginiai, skirti vietos gyventojams ir svečiams, o laikotarpis nuo kovo 30 d. iki balandžio 5 d. skelbiamas Palangos vėliavos savaite, kurios metu vietos gyventojai, įstaigos, įmonės ir organizacijos savo pastatų fasadus kviečiamos papuošti Palangos miesto vėliavomis.
Renginių ciklo organizatoriai sako, kad šiuo laikotarpiu kiekvienas save gerbiantis palangiškis ar šventojiškis privalo prie savo namų iškelti miesto vėliavą, nes miesto vėliavai kelti specialių rekomendacijų ar reglamentų nereikia – tai turėtų būti kiekvieno gyventojo vidinis jausmas. Palangos miesto vėliava prie palangiškių namų turėtų plevėsuoti per Naujuosius metus, Stintų šventę, „Palangos dienų“ metu, šventės „Myliu Palangą“ metu, tarptautinių renginių „Amber Wind“, „Palangos miestely“ bei kitų miestui svarbių renginių metu. Būtų labai gražu, kad miesto vėliavas turėtų visi gyventojai.
Savivaldybė kiekvienais metais miesto vėliavomis tradiciškai apdovanoja miestui nusipelniusius asmenis bei kolektyvus. Vėliavos įteikimas tam tikrai gyventojų daliai skatina ir visuomeniškumą, ir pilietiškumą, didžiavimąsi savo miestu, kraštu.
Šventosios herbas
Šventojiškis menininkas Petras Baronas pirma sukūrė Šventosios herbą, iš kurio kilo ir vėliava, ir antspaudas. Visa tai 2008 m. savo dekretu patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus.
Iki 2008 m. vaizdinės medžiagos, koks anksčiau buvo Šventosios herbas, nėra išlikę. tačiau yra rašytiniai šaltiniai, kur aprašomas Šventosios antspaudas. Rašoma, kad tai buvęs laivas, o koks jis – neaišku. Dailininkas nusprendęs įamžinti iškart kelis simbolius: laivu – Šventąją kaip uostą, o raudona spalva simbolizuoja uosto statytojų – Anglijos pirklių – globėją Šv. Jurgį (jo atvaizdui naudojama raudona ir sidabrinė spalvos). Tad ir P. Barono sukurtame Šventosios herbo skydo sidabriniame lauke pavaizduotas raudonas tristiebis jūrų laivas surifuotomis burėmis. Anot dailininko, šventojiškiai noriai prie savo namų kelia miesto vėliavą, naudoja ją įvairių renginių metu. Šventosios seniūnijos pirmoji vėliava saugoma seniūnijoje.