Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ruošiasi ypatingam Klaipėdos festivalio finalui: rugpjūčio 13-14 dienomis 21.30 valandą elinge pristatomos dviejų vienaveiksmių šokio spektaklių premjeros - „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“, kurios pabrėš baleto trupės virsmą ir kopimą į aukštesnį profesionalumo lygį.
Laukiame didingo momento
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė pabrėžia, kad šiemet užgimęs Tarptautinis Klaipėdos festivalis šaknis įleido istorinėje Pauliaus Lindenau laivų statykloje. „Ši didinga erdvė nepaprastai tinka meno kūriniams. Simboliška, kad pirmosiomis festivalio premjeromis tapo būtent garsaus choreografo Edwardo Clugo šokio spektaklių pastatymai. Esame dėkingi, kad jis rado laiko savo įtemptoje darbotvarkėje bei pirmą kartą kūrė Lietuvoje ir tai įvyko būtent Klaipėdoje. Mes didžiuojamės savo baleto trupe, kuri jau daugiau nei du metus išgyvena spartų augimo ir formavimosi virsmą. Ji nuolat didėja, kyla profesionalumo lygis. Jei choreografo Martyno Rimeikio sukurtą Eduardo Balsio „Eglė žalčių karalienė“ vadinome teatro vizitine kortele dėl pastatymą užklupusio populiarumo, tai nežinia ką sakysime po šių premjerų. Esame didingo įvykio išvakarėse“,- sakė L.Vilimienė.
Netikėtos provokacijos
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kvietimu tarptautinė Slovėnijos ir Ispanijos menininkų komanda elingo scenoje sukūrė du vienaveiksmius šokio spektaklius: „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) ir Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“. Jų choreografas, ryškiausių Europos šiuolaikinio šokio kūrėjų dešimtuke minimas choreografas ir Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupės vadovas Edwardas Clugas. Baletą „Stabat Mater“ statė ne tik choreografas E. Clugas ir jo asistentas Gaj Žmavc, bet ir scenografas bei kostiumų dailininkas Jordi Roig (Ispanija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“ kūrybinėje grupėje be E. Clugo ir G. Žmavc dirbo scenografas Marko Japelj (Slovėnija), kostiumų dailininkas Leo Kulaš (Slovėnija), šviesų dailininkas Tomaž Premzl (Slovėnija). Publikos pripažinimą E.Clugas pelnė savo abstrakčia, minimalistine šiuolaikinio baleto kalba ir netikėtomis bei provokatyviomis klasikinio repertuaro interpretacijomis.
Choreografas E.Clugas dėkojo už pakvietimą atvykti kurti į Klaipėdą: „Pajutau chemiją – labai norėjau čia atvažiuoti. Noriu pats kuo daugiau dalyvauti choreografijoje bei džiaugiuosi Muzikinio teatro trupe: ji dega noru šokti, išmokti. Žinojau, kad Klaipėdoje statomi kūriniai taps iššūkiu jaunai Muzikinio teatro trupei, tačiau jie su šia užduotimi puikiai susitvarkė.“
Klaipėdos scenoje E. Clugas debiutuoja dviem baletais, sukurtais skirtingu laiku ir skirtingoms trupėms: „Šventasis pavasaris“ buvo pastatytas su jo vadovaujama Slovėnijos nacionalinio teatro Mariboro baleto trupe 2012 m., o „Stabat Mater“ buvo užsakytas ir pastatytas Miuncheno valstybiniame teatre „Gärtnerplatz“ 2013 m. 2014-aisiais abu baletai buvo apjungti Maribore ir tapo tenykštės baleto trupės vizitine kortele, apkeliavo daugelį baleto festivalių ir teatrų visame pasaulyje, sulaukė ne vieno perkėlimo.
Sunkios paieškos
„Edwardui Clugui pavyko beveik neįmanomas dalykas – nauja ir prasminga Stravinskio „Šventojo pavasario“ interpretacija,“ rašė žurnalo „Dance Europe“ apžvalgininkė Maggie Foyer. Kaip žinia, Vaclavo Nižinskio su „Rusų baletu“ pastatyto I. Stravinskio baleto premjera Paryžiuje 1913 m. sukėlė didžiausią skandalą XX a. teatro istorijoje, o ir vėlesniais dešimtmečiais konservatyviau nusiteikę klasikinio baleto sergėtojai galimybę jį išvysti vadino „veikiau dideliu vargu nei ypatingu malonumu“. Tuo tarpu progresyviau nusiteikusiems choreografams I. Stravinskio veikalas tapo maišto prieš meno sustabarėjimą simboliu ir naujų, individualių išraiškos formų paieškos katalizatoriumi.
E.Clugas pasakojo kaip sunkiai ieškojo šokio kalbos „Stabat Mater“ (pagal Giovanni Battista Pergolesi muziką) pastatymui. „Klausydamas G.B.Pergolesi muzikos negalėjau rasti impulso choreografijai. Tada su scenografu ir kostiumų dailininku Jordi Roig nusprendėme pradėti nuo scenografijos, kuriai panaudoti trys paprasčiausi suolai. Atskleisti pastatymo siužetui panaudojome ne tik teatrinę aplinką, šokio kalbą, bet ir gyvenimiškas situacijas“,- sakė E.Clugas.
Pasak choreografo, „abu baletus sieja centrinė figūra – moteris ir jos nepaprasta stiprybė, kylanti iš nuolankaus susitaikymo su tuo, kas jai skirta. Man atrodo, toks susitaikymas su likimu ir iš jo kylanti galia, labiau būdinga moterims. „Stabat mater“ atveju moteris turi priimti nukryžiuoto sūnaus auką, o „Šventajame pavasaryje“ ji pati pasirenka būti paaukota. Įdomu stebėti, kaip per vieną vakarą skirtingomis trajektorijomis skleidžiasi abi aukojimo(si) istorijos.“
Tarptautinė pastatymų komanda pasiruošusi nustebinti publiką taip, kaip tai sugeba padaryti Giovanni Battista Pergolesi muzika: esą neatitikimas tarp „Stabat Mater“ siužeto ir muzikos tarsi pabrėžia tai, jog šis spektaklis pasakoja apie susitaikymą ir didžiulę viltį.
„Šie spektakliai neatspindi mano įprastos choreografinės kalbos. Jie įtakoti siužeto ir muzikos. Tai nulėmė jų teatrališkumas, dramos elementai. Pavadinčiau juos šiuolaikinio šokio pastatymais. Nereikia būti baleto specialistu ar mylėtoju, kad galėtum juos įvertinti ir suprasti“,- tikino E. Clugas.
Pavyko pažaboti vandenį
Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas akcentavo, kad šokis lauke jo vadovaujamos baleto trupės negąsdina. „Atviras erdes prisijaukinome dar prieš 7 metus su projektu „ORE“. Tačiau rugpjūčio 13-14 dieną elinge pristatomos premjeros tokios išskirtinės, kad anksčiau apie jas galėjome tik pasvajoti. Tai bus tarsi sprogimas ir salėje mums būtų ankšta. Ir vandenį mums pavyko pažaboti. Juk gyvename prie jūros, tad stichijos mums nebaisios“,- juokavo A.Liškauskas
Anot E.Clugo, vanduo šokio spektaklio scenoje tarsi pasipriešinimas baleto taisyklėms: „Tai sunku, bet galutinis rezultatas virsta nuostabiu reginiu. Mano komanda turi daug patirties šioje srityje, tad jums nereikia baimintis dėl baleto artistų saugumo. Mano asistentas Gaj Žmavc puikiai paruošė Muzikinio teatro baleto trupę šiam iššūkiui“. Jam pritarė ir A.Liškauskas akcentavęs, kad ant šokėjų scenoje kris šiltas vanduo. „Net „gulbių scena“, kurioje plaukia merginos spektaklyje bus. Būtinai ateikite į premjerą ir pažadu, kad jūs neturėsite laiko grožėtis elingu ir pro šalį plaukiančiais laivais“,- žadėjo vyriausiasis choreografas.
Skambės barokas
Spektaklyje „Stabat Mater“ choreografas E. Clugas užmezga jautrų, bet sykiu kiek ironišką šiuolaikinio žmogus dialogą su italų baroko meistro Giovanni Battista Pergolesi (1710–1736) šedevru. Sukurta paskutinėmis kompozitoriaus gyvenimo savaitėmis, ši ypač paveiki, nepaprastai išraiškinga kompozicija sopranui, altui, styginiams ir žymėtiniam bosui pagrįsta XIII a. sekvencija „Stabat mater dolorosa“ (lot. „stovėjo motina skausminga“). Jos tekstas pagal vieną iš versijų priskiriamas pranciškonų vienuoliui Jacopone da Todi. Pasak legendos, jis buvo turtingas pasaulietis, kurį atsižadėti turtų ir priimti vienuolio įžadus paskatino žmonos mirtis, prie kurios netiesiogiai ir pats buvo prisidėjęs. Taigi, giesmė apie Švenčiausiąją Mergelę, stovinčią prie kryžiaus ir gedinčią nukryžiuoto sūnaus, buvo sukurta kaip atgaila.
Atliekant G. B. Pergolesi „Stabat Mater“, šokėjams gyvai akompanuos KVMT simfoninio orkestro styginių grupė bei dvi solistės: Beata Ignatavičiūtė ir Viktorija Bakan. Diriguos KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas T. Ambrozaitis akcentavo, kad norint atlikti šią muziką reikėjo pasiruošti. „Solistės turėjo meistriškumo pamokų su šios srities specialiste Renata Dubinskaite. Pastatymo komanda ir choreografas E. Clugas – ypatingi savo energtika, mokėjimu bendrauti, gebėjimu rasti raktą kaip savo sumanymus kuo įtaigiau perteikti kiekvienam. Tad darbas su jais tikras malonumas. Barokas – ypatinga muzika, o spektaklio metu muzikantams ir solistėms patikėta misija – įsijungti į bendrą pastatymo alsavimą kartu su šokėjais. Pataikyti į tą lemtingą sekundę, sukurti laukiamą emociją!“,- sakė maestro T. Ambrozaitis.
„Stabat Mater“ šoks: Ksenija Jermakova, Danylo Butenko, Oleksandra Borodina, Roman Semenenko, Daria Verovka, Arshak Gyozalyan, Iryna Suslo, Illia Temchenko bei baleto trupės artistai: Viktorija Galvanauskienė, Grytė Krstic, Alvina Krout, Aušra Krasauskaitė, Airisė Gudonytė, Anna Chekmarova, Maksym Sidenko, Tymur Orobchenko, Mykhailo Mordasov, Semen Sidenko, Artem Kolbasinskyi.
I.Stravinskio „Šventajame pavasaryje“ solo šoks Daria Verovka bei baleto trupės artistai: Iryna Suslo, Viktorija Galvanauskienė, Grytė Krstic, Oleksandra Borodina, Daria Verovka, Ksenija Jermakova, Maksym Sidenko, Tymur Orobchenko, Arshak Gyozalyan, Roman Semenenko, Illia Temchenko, Mykhailo Mordasov.
Žaneta Skersytė,