Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko korupcijos rizikos analizę ir įvertino Klaipėdos, Palangos miestų ir Neringos savivaldybių veiklą finansuojant kultūros ir meno projektus bei kitus tokio pobūdžio renginius. STT vertinimu, projektų finansavimo dydžio nustatymo procedūros nėra aiškiai reglamentuotos. Taip pat galimas korupcijos rizikas didina tai, kad projektų partneriams ir subrangovams nėra nustatyti jokie reikalavimai.
STT korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė, kad subjektams, teikiantiems paraiškas dėl kultūros ir meno projektų finansavimo, yra sudarytos galimybės pasitelkti projekto partnerius, tačiau vidaus teisės aktuose minėtiems partneriams ar subrangovams jokie reikalavimai nėra nustatyti. Taip sudaromos galimybės „apeiti“ keliamus reikalavimus ir projekto vykdymą perleisti reikalavimų neatitinkančiam subjektui, negalėjusiam pretenduoti į finansavimą. Nustatytas atvejis, kai 2018 m. paraišką dėl projekto „Nida. Šūkis – Benai, plaukiam į Nidą!“ finansavimo pateikusi ir 35 000 Eur finansavimą iš savivaldybės gavusi ne pelno siekianti įstaiga projektinės veiklos vykdymą delegavo įmonei, kuri gavo beveik visą finansuotą sumą – 34 500 Eur. Tokiu būdu festivalio organizavimas buvo perduotas projekto partneriui, kuris, kaip pelno siekianti įmonė, neturėjo teisės gauti tiesioginio finansavimo.
STT, įvertinusi kultūros ir meno projektų ekspertinio vertinimo procedūrą, nustatė, kad dėl vertinimo kriterijų abstraktumo bei gana plataus rekomenduojamo balų intervalo, sudaromos sąlygos ekspertinį vertinimą atliekantiems asmenims savo nuožiūra skirti projektams tokius vertinimo balus, kuriuos pagrįsti objektyviai pamatuojamais kriterijais neįmanoma. Nustatyti atvejai, kai savivaldybėse finansavimas buvo skirtas su ekspertais siejamų organizacijų projektams. Nors ekspertai nusišalino nuo šių projektų svarstymo, kyla rizika, kad esant asmeniniam suinteresuotumui ekspertai gali prasčiau įvertinti likusius kandidatus, o tai mažina projektų finansavimo procedūros skaidrumą ir objektyvumą. STT analitinės antikorupcinės žvalgybos pareigūnai atliko informacijos apie Klaipėdos miesto lėšų paskirstymą kultūros sektoriui analizę. Nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros ir meno tarybos narių ir/ar ekspertų tarpusavio ryšiai, taip pat jų ryšiai su kultūros projektus teikusiomis įstaigomis, kurie galėjo turėti įtakos galimai neobjektyviam projektų vertinimui.
Atlikus korupcijos rizikos analizę nustatyta, kad savivaldybių teisės aktuose nėra detalizuotos projektų finansavimo dydžio nustatymo procedūros. STT atkreipė dėmesį, kad atskiriems projektams buvo skirtas žymiai didesnis/mažesnis finansavimas nei siūlė projektus vertinę ekspertai arba mažiau balų ekspertinio vertinimo metu surinkę projektai gavo didesnį finansavimą. Nustatyta atvejų, kai prašoma skirti ir skirta finansavimo suma sutapo. Šios aplinkybės kelia klausimą dėl sprendimų objektyvumo, o reglamentavimo trūkumai sudaro prielaidas korupcijos rizikai kilti.
Be to, STT korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė, kad savivaldybėse iki šiol nesukurtas mechanizmas, kuris užtikrintų, kad tie patys projektai nebūtų finansuojami kelis kartus – paraiškų administracinės atitikties vertinimą atliekantys savivaldybių darbuotojai, o vėliau ir paraiškas vertinantys ekspertai netikrina, ar panašaus turinio projektas yra ar jau buvo finansuotas.
STT pasiūlė savivaldybėms:
- Nustatyti kvalifikacinius ir/ar kitus reikalavimus projekto partneriams, taip pat – reikalavimus projektų subrangai.
- Papildomai detalizuoti kultūros ir meno projektų vertinimui skirtus kriterijus (nustatant objektyvius ir pamatuojamus rodiklius) ir numatyti, kad balai būtų skiriami pagal atitikimą kiekvienam iš nustatytų kriterijų.
- Išsamiau detalizuoti projektų finansavimo dydžio nustatymo procedūras.
- Svarstyti galimybę patvirtinti metodiką dėl paraiškos vertinimo balų susiejimo su paraiškai skiriama finansavimo suma.
- Valdyti rizikas dėl pakartotinio ir dvigubo tų pačių projektų finansavimo savivaldybės biudžeto lėšomis.
- Vidaus teisės aktuose išsamiai detalizuoti projektams skirtų lėšų panaudojimo kontrolės vykdymo procedūras.
Savivaldybės, skatindamos kultūros bei meno raidą, skiria biudžeto lėšas renginių, festivalių ir meninių bei kultūrinių projektų finansavimui. Pavyzdžiui, 2017–2019 metais Klaipėdos miesto savivaldybė reprezentacinių Klaipėdos miesto festivalių finansavimui buvo numačiusi apie 200 000 Eur. Palangos miesto savivaldybė 2018–2020 metais kultūros projektų ir reprezentacinių miesto renginių finansavimui skyrė apie 200 000 Eur. Neringos savivaldybė 2018–2020 metais kultūros ir meno bei sričių projektams skyrė virš 260 000 Eur.
Klaipėdos, Palangos ir Neringos miestų savivaldybės per 3 mėnesius turės informuoti STT, kaip atsižvelgta ar planuojama atsižvelgti į pateiktus siūlymus.
Korupcijos rizikos analizę rasite čia.