Vasaros sezonas Palangoje prasidėjo nuo detektyvo – vasarį nuomininkams apleidus vieną vertingiausių vėlyvojo modernizmo vilų „Auska“ ir turtui atitekus Palangos savivaldybei, pasigesta, kaip praneša žiniasklaida, vitražų, baldų, šviestuvų ir kitų interjero detalių, vėl imtas kelti vėlyvojo modernizmo vertinimo klausimas. 1977 m. architekto Juozo Šipalio suprojektuota vila ant jūros kranto, skirta aukščiausio rango sovietinės nomenklatūros elito poilsiui, išsiskyrė ne tik įspūdinga architektūra bei prabangiu interjeru, bet ir sudėtingais technologiniais sprendimais – pavyzdžiui, Lietuvos kontūro baseinu, į kurį vanduo buvo tiekiamas iš jūros specialiai įrengta vandentiekio sistema.
Šią vasarą leidyklos „Lapas“ pristatomame Palangos architektūros gide skaitytojai kviečiami susipažinti su vilos „Auska“ ir kitų pastatų istorijomis, padėsiančiomis geriau suprasti tiek kurorto, tiek šalies kurortavimo ir architektūros raidą.
Išskirtinės prabangos perlas ant jūros kranto
Viena knygos bendraautorių, architektūros istorikė Marija Drėmaitė teigia, kad „Auska“ yra išskirtinės vertės objektas ne tik architektūriniu, bet ir kraštovaizdžio, urbanistiniu, meniniu ir socialiniu aspektais: „Tokie objektai, statyti aukščiausios sovietų valdžios užsakymu, tapdavo vieta talentingiems architektams ir menininkams įgyvendinti savo idėjas, nes nomenklatūra pageidaudavo išskirtinių erdvių ir nevaržydavo projektuotojų standartais, reglamentais, neribodavo biudžeto“, – pasakoja Marija Drėmaitė.
Pasak pašnekovės, šis vėlyvojo modernizmo statinys – su užuominomis į postmodernizmą – išsiskiria kaip vientiso dizaino objektas: „Ne tik pastatas, bet ir jo aplinka buvo kruopščiai suplanuota – specialiai suprojektuota tvora, pušyno parkas, suoleliai, pavėsinės, sargo būdelė ir turtingas interjeras, į kurį integruoti žymių Lietuvos menininkų autoriniai darbai.“
Kaip apžvelgiama Palangos architektūros gide, viloje buvo sukaupta daugiau nei šimto specialiai šiam pastatui nutapytų dailės kūrinių kolekcija, daugumą poilsio namų interjero elementų kūrė tuomečio „Dailės“ kombinato meistrai, o poilsio namų statybai naudotos tuomet išskirtinės medžiagos – iš Azijos atgabentas marmuras, iš Maskvos specialių sandėlių – keraminės plytelės, o langų ir durų apkaustai – iš Suomijos.