Per Jurgines išskirtinis dėmesys Birutės kalnui

Šiemet Birutės kalnas bus pagerbiamas žemės menu ir šviesos instaliacijomis. Visą savaitę ant Birutės kalno žemės meną kuria Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro atstovai. Jiems gelbsti ir su floristikos menu susipažįsta mūsų savanoriai. Jurginių savaitgalį, balandžio 23-25 dienomis,  palangiškiai ir miesto svečiai lips į kalną pasigrožėti šiuo žemės menu. O saulei nusileidus, aplink koplyčią įsišvies šviesos stulpai, simbolizuojantys prieš daugelį metų čia stovėjusią dangaus šviesulių stebyklą. Tradiciškai per Jurginės sekmadieniais ant Birutės kalno buvo laikomos mišios. Šiemet mišios bus laikomos tik bažnyčioje, bet nuo 12 iki 14 val. Šv. Jurgio koplyčia bus atvira lankytojams. 

Legendomis apipintas Birutės kalnas – šventa vieta ne tik palangiškiui, bet ir kiekvienam lietuviui. Kalną tyrinėję archeologai atskleidė svarbią paslaptį – čia buvusi dangaus šviesulių stebykla. Įrenginį sudarė vienuolika stulpelių, išdėstytų ant pylimų laikantis tam tikros sistemos. Aikštelėje buvo labai patogu stebėti Saulės ir Mėnulio laidą į jūrą. Mokslininkai nustatė, kad tam tikras stulpelių išsidėstymas žymi ypatingas kalendorinių metų datas – saulėgrįžas, lygiadienius ir kt. Pagrindinė šventyklos ašis rodo, kad balandžio 23-oji buvusi svarbiausia palangiškių šventė – tai Jurginės arba Jorė. Pavasario pradžia mūsų senoliams buvo gyvenimo, atgimimo, galimybės išsaugoti gyvybę ir ją gausinti metas.

Įvedus katalikybę ant Birutės kalno pastatyta Šv. Jurgio bažnytėlė, o vėliau vietoj jos statytos Šv. Jurgio koplyčios. Senosios šventvietės garbinimo tradicija buvo tęsiama, tad pavasarį, per Šv. Jurgio atlaidus, čia suplaukdavo minios iš Žemaitijos, Klaipėdos krašto ir Latvijos. Iškilminga bažnytinė procesija traukdavusi per miestelį Birutės kalno link. Žmonės suvesdavo daug arklių, kuriuos vedžiojo apie kalną melsdami jiems sveikatos. Tam, kad prašymai ir maldos būtų išklausytos, žmonės nešdavo aukas.