Artėjama prie Šventosios uosto atstatymo pradžios

Kitų metų vasarą Šventosios uostelyje turėtų būti įrengta visa žvejams reikalinga infrastruktūra.
Kitų metų vasarą Šventosios uostelyje turėtų būti įrengta visa žvejams reikalinga infrastruktūra.

Pavasarį Šventosios uosto teritorijoje turėtų prasidėti projekto „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios valstybiniame jūrų uoste“ įgyvendinimo darbai, kuriems Palangos miesto savivaldybė yra numačiusi 3,77 mln. eurų: šiuo metu vyksta konkursas statybos rangovui parinkti.

Darbai prasidės pavasarį

Šventosios jūrų uosto direkcijos vadovas Arūnas Pranckevičius „Pajūrio naujienoms“ sakė, kad konkurso nugalėtojai turėtų paaiškėti vasario pabaigoje. O jeigu visos viešųjų pirkimų procedūros praeis sklandžiai, žemės darbai Šventosios uosto teritorijoje turėtų prasidėti, kai tik orai leis – tikimasi, jau kovo mėnesį.

Visą projektą, kuriam skirta 1,7 mln. eurų paramos iš ES žuvininkystės fondo, privalu baigti iki 2022-ųjų birželio 30 dienos. Šiais metais turi būti atlikta darbų už 1,8 mln. eurų.

Įgyvendinus projektą, Šventosios žvejų uostelyje iškils 905 kv. m valčių priedanga-angaras su 2 tūkst. 237 kv. m aikštele. Angare bus žvejybos inventoriaus ir gaudyklių sandėliai, pagalbinės patalpos, tualetai ir dušinės. Čia bus ir valčių nuleidimo į vandenį slipas, prie kurio numatyta 1 tūkst. 256 kv. m aikštelė, valčių nuleidimo įrenginys – gervė, bus įrengtos 32 ir 70 metrų ilgio krantinės, sutvarkytas į uostelį vedančios apie 115 metrų ilgio gatvės ruožas. Beje, dalis finansavimo gatvėms tvarkyti bus gauta iš 2021 ir 2022 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.

Taip pat numatyta 9 tūkst. 917 kv. m 46 vietų automobilių stovėjimo aikštelė, bus nutiesta 370 m ilgio Prieplaukos gatvė, įrengti elektros, ryšių, vandentiekio, kanalizacijos, lietaus nuotekų tinklai.

Uostas – strateginis objektas

Šventosios uostelio atkūrimo planai, kurių įgyvendinimas pradedamas nuo žvejybos infrastruktūros plėtros, yra sulaukę specialistų kritikos, mat darbai pradedami ne nuo molų statybos. Anksčiau rengtoje uosto atkūrimo schemoje, susidedančioje iš 6 etapų, I etapu turėjo būti pastatyti 643 m pietinis ir 438 m šiaurinis molai, turintys saugoti, kad uosto įplaukos neužneštų smėlis. Tačiau šio etapo darbams vien Palangos savivaldybės biudžeto lėšų niekaip nepakaktų.

Praėjusį trečiadienį, sausio 27 d., Šventosios jūrų uosto atstatymo klausimas buvo aptartas Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje, kuriame nuotoliniu būdu dalyvavo Palangos meras Šarūnas Vaitkus ir Palangos savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Urbonienė, pristatę pagrindinius prioritetus, darbų etapus ir jų pradžią. Palangoje išrinktas Seimo narys Mindaugas Skritulskas akcentavo, kad uosto atstatymas neturėtų gulti vien ant Palangos miesto savivaldybės pečių, ir pasiūlė šį klausimą įtraukti į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą – tai atvertų platesnes galimybes ieškoti uosto atstatymui reikiamo finansavimo ne tik Aplinkos, Susisiekimo, Žemės ūkio ministerijose, bet ir ES fonduose.

Seimo Ekonomikos komitetas vienbalsiai apsisprendė siūlyti Vyriausybei įtraukti Šventosios uosto, kaip strateginio valstybės objekto, atstatymo projektą į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą.

Artėjama prie Šventosios uosto atstatymo pradžios, nuotrauka-1
Exchange Rates
USD 0,918