Karantinas toliau augina laiką prie TV ekranų, rodo „Kantar“ TV tyrimo duomenys. Ši tendencija, fiksuota per pirmąjį laikotarpį gyventojus raginant likti namuose, pasikartojo ir per antrąjį karantino etapą. Tyrimo duomenimis, piką laikas prie TV buvo pasiekęs gruodžio mėnesį ir priartėjo prie 5 val. per parą. Nors tarptautiniai prekės ženklai pernai reklamos apsukas mažino, didžiausi vietiniai reklamdaviai – jas didino.
Pavasario karantino piko metu (balandį) Lietuvos gyventojų laikas prie TV ekranų siekė 4 val. 30 min., t.y. valanda daugiau nei 2019 m. balandį. O prieš mėnesį, gruodį, fiksuotas naujas rekordas prie TV – 4 val. 40 min., per pusvalandį daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus (2019 m.).
„Kuo daugiau netikrumo ir kuo dinamiškesnė situacija, tuo didesnis tampa ir medijų poreikis. Natūralu, kad pandemijos metu jis augo ir TV rinkoje. Užsidarymas namuose, mažesnė kitų pramogų konkurencija taip pat suteikė geras sąlygas šiam šuoliui. Iš „Kantar“ grupės duomenų matome, kad vėlyvosiose pandemijos fazėse, TV žiūrimumas gali ūgtelti net per 60%. Lietuvoje kol kas didžiausias augimas fiksuotas pernai balandį – daugiau nei 30 proc. arba valanda daugiau nei 2019 metų balandį“, – sakė „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė Lina Petraitienė.
Daugiau nei pusę darbo dienos – prie TV ekranų
Pasak jos, per metus laikas prie TV ekranų dar pailgėjo daugiau kaip ketvirčiu valandos. Tai yra pandeminių metų vidurkis nuo 2019 metų skiriasi 17 minučių. Akivaizdu, kad karantinas smarkiai veikia laiką prie TV ekranų.
„Nors per antrąjį karantino etapą augimas jau nebuvo toks didelis kaip pavasarį, tačiau bendras laikas prie TV gruodžio mėnesį įspūdingas – vidutiniškai Lietuvos gyventojas tam skyrė 280 minučių per dieną. Nors epidemija kai kuriuos verslus privertė susiveržti diržus, dalis TV laidų bei reklamų atšaukiamos ar atidedamos, žiūrovas dabar itin imlus geram turiniui. Maža to, karantinas sustiprino TV kaip socialinį ugniakurą, tai yra vis dažniau jis žiūrimas draugijoje. Rinkodaros profesionalams svarbu susiplanuoti, kaip išnaudoti šią tendenciją, kad ir kaip magėtų krizę tiesiog tykiai pralaukti“, – sakė L. Petraitienė.