Policija perspėja apie suintensyvėjusius sukčiavimus pasitelkiant netikras interneto svetaines

Policija perspėja apie suintensyvėjusius sukčiavimus pasitelkiant netikras interneto svetaines, Aurimas

Lietuvos Kriminalinės policijos biuras, atlikęs informacijos patikrinimą dėl galimo sukčiavimo elektroninėje erdvėje, nustatė suklastotas interneto svetaines, kurių pagalba per nepilną mėnesį (nuo 2020-12-23) sukčiai iš patiklių žmonių, skelbiančių parduodant prekes, išviliojo daugiau kaip 5000 tūkst. eurų.

Sukčiai nusitaikė į portalo skelbiu.lt asmenis, parduodančius prekes.

Sukčiavimo schema:

  • Sukčiai su asmenimis, kurie skelbiu.lt portale įkėlė skelbimus dėl pardavinėjamų prekių, dažniausiai susisiekia per aplikacijas „Viber“, „WhatsApp“ ar elektroniniu paštu.
  • Sukčiai dažniausiai rašo lietuvių arba rusų kalbomis bei prisistato moteriškais vardais, populiariausi jų: Maria, Alina, Milda, Jasmina, Sandra, Katrin, Julia. Šalia vardo nurodomas lietuviškas, rumuniškas arba rusiškas telefono numeris.
  • Sukčiai aiškina pirksią pardavinėjamas prekes ir gali pasiūlyti apmokėjimą atlikti per neva naują skelbiu.lt funkciją bei įkelia nuorodą į vieną iš suklastotų puslapių:

www-skelbiult.site

skelbiult-safe.online

www-skelbiu.website

lt-skelbiu.xyz

skelbiultv-safe.website

esiunta-dpdlt.xyz

  • Paspaudus ant nuorodos atidaromas suklastotas internetinis puslapis, kuris savo išvaizda primena skelbimų portalą skelbiu.lt arba žinomų kurjerių tarnybos puslapius.
  • Suklastotame puslapyje matomi suklastoti duomenys, t. y. matoma informacija apie pardavinėjamą prekę ir sukčiaus-pirkėjo neva perduodami pinigai dėl dominančios prekės.
  • Pardavėjas, norėdamas gauti pinigus už prekę, turi įvesti savo banko kortelės duomenis: kortelės numerį, galiojimo laiką, apsaugos kodą, t. y. duomenis, neva būtinus atlikti piniginį mokėjimą. Vos tik pardavėjas įveda savo bankinės kortelės duomenis, po kelių minučių nuo jo bankinės sąskaitos būna nuskaitomos piniginės lėšos, t. y. vykdomas fišingas (ang. Phishing).

Atsargiai! – sukčiai naudoja įvairias gudrybes:

  • pardavėjo gali būti prašoma sutikti su neva esančiomis taisyklėmis, norint gauti pinigus už pardavinėjamą prekę;
  • pardavėjui dvejojant ir nespaudžiant nuorodų, gali atsirasti net susirašinėjimas su neva puslapio administracija (online support), kuri melagingai patvirtina, kad viskas yra teisėta ir saugu.

Policijoje yra registruoti 32 pranešimai su analogišku sukčiavimo aprašymu. Bendra padaryta žala 5635.14 EUR.

Policija primygtinai pataria pasidomėti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro puslapyje skelbiama informacija kaip atpažinti suklastotą elektroninę parduotuvę:

https://www.nksc.lt/naujienos/kaip_atpazinti_suklastota_elektronine_parduotuve.html

Suklastotų elektroninių parduotuvių pavyzdžiai:

Policija perspėja apie suintensyvėjusius sukčiavimus pasitelkiant netikras interneto svetaines, nuotrauka-1 Policija perspėja apie suintensyvėjusius sukčiavimus pasitelkiant netikras interneto svetaines, nuotrauka-2 Policija perspėja apie suintensyvėjusius sukčiavimus pasitelkiant netikras interneto svetaines, nuotrauka-3 Policija perspėja apie suintensyvėjusius sukčiavimus pasitelkiant netikras interneto svetaines, nuotrauka-4
Policijos departamento inf.
Internetiniai sukčiai Kriminalinė policija Lietuvos policija Skelbimai
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.