Palangoje karantino metu - būriai poilsiautojų

Palangoje karantino metu - būriai poilsiautojų, Aurimas

Nors Lietuvoje kone kasdien fiksuojama po maždaug du tūkstančius naujų koronaviruso atvejų, tačiau gyvenimas Lietuvos vasaros sostine vadinamojoje Palangoje, net ir artėjant žiemai ir masiškai siaučiant virusui, virte verda. Pastaraisiais savaitgaliais Basanavičiaus gatvėje ir prie Palangos tilto zuja būriai žmonių.

„Kai žengi Basanavičiaus gatve, atrodo, kad čia neegzistuoja joks karantinas - minios žmonių. Žmonės masiškai baruose išsinešimui perka kavos, karšto vyno ir maisto. Tiesiog sėdasi Basanavičiaus gatvėje ant suoliuko, eina į netoliese esantį parkelį ar net savo automobiliuose užkandžiauja“, - VE.lt sakė kone kiekvieną savaitgalį Palangoje apsilankantis klaipėdietis Vladas Kuizinas.

Pavargo sėdėti namuose?

Jis praėjusį savaitgalį užfiksavo ir su VE.lt pasidalijo Palangos gatvėje akivaizdaus žmonių judėjimo srauto akimirkomis.

„Jei tik išlenda saulutė ar yra bent kiek geresnis oras, net automobiliui vietos arčiau Basanavičiaus gatvės tenka paieškoti. Stebina toks lietuvaičių aktyvumas. Per pirmąją koronaviruso bangą pavasarį per karantiną žmonės buvo atsargesni, pamenu, kad ir Klaipėdoje gatvės buvo apytuštės, o dabar patys matote kas darosi“, - stebėjosi klaipėdietis Vladas.

Tačiau tuoj pat pridūrė: „Kita vertus, Palangoje visi vaikšto su kaukėmis, gryname ore, tad užsikrėsti tokiomis sąlygomis galimybių turbūt labai mažai. Žmonės pavargo sėdėti namuose užsidarę tarp keturių sienų.“

Vis dažniau žiniasklaidoje pasirodo pranešimų, kad į Palangą ir kitus Lietuvos kurortus karantino metu atvyksta nuotoliniu būdu galintys iš bet kur dirbti vilniečiai ar kauniečiai - taip esą jie pakeičia aplinką ir tarsi savotiškai pasprunka nuo sau jau iki gyvo kaulo atsibodusių namų sienų.

Padėtų komendanto valanda?

Nuolat žiniasklaidoje savo pastebėjimus apie COVID-19 situaciją besidalinantis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius savo feisbuko paskyroje rašė: „Ribojimai duoda efektą, jeigu jų laikomasi. Jokia policija negali sustabdyti žmonių nuo susibūrimų užmiesčių sodybose, privačiuose vakarėliuose. Nebent įvesti komendanto valandą.“

Jis pateikė Europos šalių - Anglijos, Lenkijos, Vengrijos, Austrijos pavyzdžius, kur karantino sąlygos yra griežtesnės, nei Lietuvoje. Esą taikoma komendanto valanda kai kurioms iš minėtų šalių duoda vaisių.  

Mediko teigimu, nacionalinio karantino priemonės arba reikšmingai mažino naujų užsikrėtimų skaičių ir R rodiklį (Airija, Izraelis, Austrija, Belgija) arba bent jau stabilizavo situaciją, kad sveikatos apsaugos sistema galėtų funkcionuoti (JK, Vokietija, Lenkija, Vengrija).

„Lietuva, deja, negali pasigirti nei pirmu, nei antru laimėjimu. Naujų atvejų skaičiaus augimas kiek sulėtėjo, tačiau net ir 15-20 procentų savaitinis augimas kelia milžinišką galvos skausmą sveikatos sistemai. Tikėtina, kad tokia situacija tęsis iki gruodžio vidurio. O tuomet nepamirškime, kad artėja Šv. Kalėdų laikas. Ir tuo laiku išmintingiausia būtų niekur nevykti, kaip tai ir darėme per šv. Velykas. Beta koronavirusai (pvz. OC43) ir be jokios pandemijos mėgsta klestėti gruodžio mėnesį, o SARS-CoV-2 priklauso beta koronavirusams.

Viena problema yra du tūkstančiai Covid-19 pacientų ligoninėse ir iki dvidešimt mirčių kas dieną dėl Covid -19. Kita problema - sutrikęs planinių paslaugų teikimas kitiems lėtinėmis ligomis (koronarine širdies liga ar cukriniu diabetu) sergantiems pacientams ir mirčių dėl širdies ir kraujagyslių ligų augimas. Pacientai vengia gydymo įstaigų, mažiau dalyvauja profilaktiniame patikrinime atidėdami jį geresniems laikams, nes bijo užsikrėti COVID-19. Tuo tarpu ištisi chirurgijos ir terapijos padaliniai pertvarkomi į COVID-19 skyrius, kad užtikrinti deguonį ir kitą pagalbą sunkiai sergantiems. Tai jau turi savo vardą - kolateralinė pažaida. Covid-19 tiesiog ryja planinių hospitalizacijų vietas kitoms ligoms ir kitais metais mes pamatysime daug didesnes netektis negu galejome įsivaizduoti“, - akcentuoja V. Kasiulevičius.

Pateikė Islandijos pavyzdį

„Ką mums daryti? Ribojimai duoda efektą, jeigu jų laikomasi. Jokia policija negali sustabdyti žmonių nuo susibūrimų užmiesčių sodybose, privačiuose vakarėliuose. Nebent įvesti komendanto valandą„, - sakė V. Kasiulevičius.

Anot jo, blogiausia yra tai, kad mes iki šiol nežinome, kur vyksta tie užsikrėtimai.

Jis pridėjo skaidrę iš Nature žurnalo, kur pateikti Islandijos duomenys.

„Daugiausia užsikrėtimų Islandijoje įvyksta namų aplinkoje, darbe, socialinėje aplinkoje ir sveikatos priežiūros įstaigose. Nors didelė dalis užsikrėtimų nėra išaiškinima. Tikėtina, kad Lietuvoje yra tas pats, tačiau šie duomenys nėra prieinami plačiajai visuomenei.

Valstybė, kaip ir visada, būdama mažesnė negu nori atrodyti, apžiojo per didelį problemų kasnį, kurio niekaip negali atkąsti. Pertekliniai SAM ir jai pavaldžių institucijų reguliavimai tik blogina situaciją. Pavyzdys - greitieji antigeno testai. Tiesiog reikia leisti visoms įmonėms, įstaigoms laikantis tam tikrų reikalavimų ir rekomendacijų reguliariai ir masiškai testuoti savo darbuotojus visomis prieinamomis diagnostikos priemonėmis (PGR, greitaisiais antigeno testais). Daug diskutuojame apie mokyklų ir prekybos centrų saugumą. Bet ar žinome, kiek mokytojų, mokinių ar pardavėjų šią savaitę užsikrėtė?

Naujausia JAV mokslininkų analizė rodo, kad testuojant mokytojus ir moksleivius kas 7 dienas, laiku juos izoliuojant pasireiškus pirmiesiems simptomams, naujų atvejų dažnį Niujorko mokyklose galima sumažinti net 70 procentų! Jau nekalbu apie apsaugos priemones ir ištraukiamąją ventiliaciją„, - facebooke savo įžvalgas pateikė V. Kasiulevičius.

Paulius MATULEVIČIUS,

Palangoje karantino metu - būriai poilsiautojų, nuotrauka-1
Palanga karantinas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.