Rugsėjo 15 d. Palangos viešojoje bibliotekoje miesto bendruomenei pristatyta ilgamečio krašto pedagogo, daugelio palangiškių chemijos mokytojo Algimanto Vincento Želvio autorinė knyga-albumas „Puošybos elementai medinėje Palangos architektūroje”. Leidiniui pratarmę parašė autorius, įvadinį straipsnį „Medinė Palangos architektūra – svarbus kurortinės aplinkos estetinės kokybės faktorius“ – prof. dr. Petras Grecevičius ir architektė Maja Ptašek. Spalvingą nekomercinį leidinį anglų ir lietuvių kalbomis finansavo Palangos miesto savivaldybė.
Pirmąsyk Palangą A. V. Želvys išvydo dar 1947 m., kai sėkmingai pabaigus keturias klases, mokytojas auklėtinius atvežė ekskursijon į kurortą. Tąsyk A. V. Želviui neaprėpiamą įspūdį paliko jūra, įspūdingas parkas, grafų Tiškevičių rūmai, „Laiminančio Kristaus“ skulptūra ir, žinoma, J. Basanavičiaus gatvė, kurioje abipus, kaip ir šiandien, tuosyk viena į kitą žvelgė stovinčios medinės vilos, ryškiais puošybos elementais. Jį užbūrė puošnios verandos, mansardos, terasos, langinės ir kiti dekoratyvūs elementai žaisminga ornamentika. A. V. Želvys susirinkusiems Palangos viešojoje bibliotekoje per knygos-albumo pristatymą juokavo, kad geriausias ir ryškiausias objektyvas yra susidomėjusio vaiko akys. Tai, ką matė tuosyk gali detaliai papasakoti ir šiandien.
Į Palangą jau ilgam atvyko gavęs pedagoginį paskyrimą į Palangos vidurinę mokyklą. Nuo 1962 m. joje mokė vaikus chemijos, ugdė jų gebėjimus fotografijos ir kino būreliuose. Daugmaž nuo tada autorius ne tik žavisi, bet ir fiksuoja nuolat kintančią Palangą. Nuolatinius ir ypač greitus kurorto pokyčius A. V. Želvys nuolat akcentavo ir pristatydamas albumą „Puošybos elementai medinėje Palangos architektūroje“: „Vieną dieną pastatas yra, o kitą rytą jo gali ir nebelikti“. Albume publikuojamos 2008–2019 m. fiksuotos fotografijos, kurios suskirstytos į tris skyrius: istorinės medinės architektūros statiniai, gyvenamieji namai, mažosios architektūros statiniai. Per renginį autorius susirinkusiesiems pristatė daugiau pastatų, kurie neįtraukti į leidinį, parodė fotografijų iš įvairių visuomeninių pastatų, pavyzdžiui, daugeliui nostalgiją keliančio restorano „Jūra“ vidaus interjero, kurių šiandien Palangoje jau nebėra.
Leidinio vertė Palangai – neabejotina. Spalvotos fotografijos leidžia ne tik įvertinti ornamentikos subtilumą, bet ir spalvinį architektūros grožį. Per knygos pristatymą A. Želvys pastebėjo, kad ornamentikai privalu būti kiek ryškesnei už bendrąją statinio spalvą, tuomet ji nepaskęsta objekto visumoje, atsiskleidžia jos tematinė išraiška, ypač tai aktualu antlangių dekoravimui, atraminėms terasų, mansardų tvorelėms, sienelėms. Autorius džiaugėsi, kad Palangoje grįžta mediniai puošybos elementai, deja, po karo išnykusios langinės, populiarios kažin ar betaps. Jų Palangoje itin maža. Užtat naujai statomos ar rekonstruojamos vilos – puošnios, dekoratyvios, vaizdžiai stengiamasi išryškinti jų ornamentiką, atskleisti pastato puošnumą. Tiesa, viena įdomi autoriaus įžvalga buvo ta, kad anksčiau medinė ornamentika pasižymėjo autentika, dabar Palangoje galima aptikti ir atsikartojančių detalių. Vis tik tai ženklas, kad istorinė puošybos stilistika yra patraukli ir įdomi.
