Naujausi duomenys rodo, kad vis daugiau mūsų šalies gydymo įstaigų atnaujina paslaugų teikimą pacientams, kad jie galėtų gyvai lankytis įstaigose ir tiesiogiai bendrauti su medikais. Liepos mėnesį atnaujinant sveikatos paslaugų teikimą įvyko nemažai teigiamų pokyčių, didėjo paslaugų apimtys pacientams, kai kurios beveik pasiekė iki karantino buvusį lygį.
Tai rodo naujausi duomenys, kuriuos Valstybinės ligonių kasos (VLK) pateikė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, džiugu, kad gydymo įstaigos įsiklausė į kvietimą greičiau atnaujinti paslaugų teikimą pacientams ir per liepą tai darė kur kas aktyviau, nei birželį.
„Liepos mėnesio paslaugų atnaujinimo tendencijos, lyginant su birželiu, pakankamai pozityvios. Žinoma, vis dar yra gydymo įstaigų, kurios vangiai atnaujina paslaugų teikimą. Tokioms teks tenkintis mažesniu apmokėjimu už gydymą, kitaip tariant, joms bus sumokėta tik tiek, kiek suteikė paslaugų“, – sako ministras A. Veryga.
Taigi ligonių kasų turima preliminari statistika rodo, kad „gyvų“ apsilankymų pas šeimos gydytoją liepos mėnesį, palyginti su birželiu, padaugėjo 17 proc. Tokių apsilankymų skaičius siekė beveik 548 tūkst. (birželį buvo 466 tūkst.). Nuotolinių paslaugų pas šeimos gydytoją per šį laikotarpį sumažėjo trečdaliu. Šių paslaugų skaičius siekė 387 tūkst. (birželį – 566 tūkst.).
Liepą pakankamai sparčiai buvo atkuriamos dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugos. Palyginti su birželiu, dienos stacionaro paslaugų skaičius išaugo 71,4 proc., iki 58 tūkst. (birželį buvo 34 tūkst.). Dienos chirurgijos paslaugų skaičius padidėjo 40,7 proc. – nuo 5 tūkst. birželį iki 7,1 tūkst. liepą.
Per liepą ūgtelėjo ir specializuotų ambulatorinių paslaugų skaičius. Specialistų konsultacijų padaugėjo 36 proc., stebėjimo paslaugų – 13,4 proc., skubios medicinos pagalbos – 10 proc., ambulatorinės chirurgijos – beveik 30 procentų. Pavyzdžiui, per liepą „gyvai“ buvo suteikta 497 tūkst. specialistų konsultacijų, nuotoliniu būdu – 32 tūkst. konsultacijų (birželį atitinkamai 318 tūkst. ir 47,5 tūkst.).
Stacionaro paslaugų skaičius per liepą iš viso padidėjo 20,5 proc.: respublikos lygmens ligoninėse 22,7 proc., regiono – 7,8 proc., rajono – 20,7 proc.
Liepą, palyginti su birželiu, gydymo įstaigose buvo atlikta daugiau brangiųjų tyrimų. Pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos tyrimų skaičius ūgtelėjo 16,5 proc., magnetinio rezonanso – 7 proc.
Nors gydymo įstaigų atnaujinamų paslaugų statistika gerėjo, nerimą kelia viena tendencija – pacientai dažnai skundžiasi, kad po karantino tapo sudėtinga prisiskambinti į poliklinikų registratūras.
Reaguojant į skundus, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu gydymo įstaigos įpareigotos tobulinti pacientų skambučių srautų valdymą ir įdiegti papildomas technines priemones. Jos turėtų padidinti pacientų galimybę prisiskambinti į gydymo įstaigą. Jei prisiskambinti visgi nepavyktų, turi būti užtikrintas grįžtamasis ryšys – pacientui turi būti perskambinta, dėmesį atkreipia SAM.