Pradedamas rengti Palangos miesto strateginis plėtros planas iki 2030 m.

Pradedamas rengti Palangos miesto strateginis plėtros planas iki 2030 m.

Trečiadienį į pirmą pasitarimą Savivaldybėje rinkosi Palangos miesto strateginio plėtros plano iki 2030 m. rengėjai – įmonės UAB „Smart Continent“ atstovai – bei iš Savivaldybės atstovų sudarytos koordinacinės darbo grupės nariai. Įvadinio susitikimo metu išsakyti Savivaldybės atstovų pageidavimai bei idėjos, kokiems kurorto plėtros aspektams būsimajame dokumente būtina skirti didžiausią dėmesį.

Pasitarti dėl Palangos miesto strateginio plėtros plano iki 2030 m. rinkosi miesto vadovai – mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas, Savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė, direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė, taip pat – mero patarėjas Pranas Žeimys, Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai – Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Skritulskas, pirmininko pavaduotoja Elena Kuznecova, Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkas Saulius Simė bei Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Ilona Pociuvienė – bei atsakingos Savivaldybės administracijos specialistės – Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Urbonienė ir Biudžeto skyriaus vedėja Aušra Kedienė.

Mero pavaduotojas R. A. Mikalkėnas pasitarimo metu atkreipė dėmesį į visiems kurortams aktualią problemą – sezoniškumą. „Kad išplėstume aktyvųjį kurortinį sezoną, turime pasiūlyti daug paslaugų. Siekdami mažinti sezoniškumą Palangoje, statome uždarus kultūros ir sporto objektus, pavyzdžiui, Koncertų salę, sporto areną, baseiną. Žinoma, nereikia atsisakyti ir gydomosios bazės, šeimų poilsiui tinkamos infrastruktūros. Palanga, priešingai nei kiti šalies kurortai, nesikoncentruoja tik į vieną sritį, pavyzdžiui, sveikatinimą. Palanga – daugiafunkcinis kurortas, ir į tai, rengiant strateginį miesto plėtros planą, būtina atsižvelgti“, – sakė vicemeras.

A. Kilijonienės teigimu, Palangos miesto strateginiame plėtros plane iki 2030 m. turėtų atsirasti kelios prioritetinės kryptys: sveikatinimas, sportas, kultūra bei gamtinių išteklių tokių kaip geoterminis vanduo, panaudojimas. Svarstant apie miesto ateities viziją, pasak A. Kilijonienės, reikia įvertinti ir užsienio šalių kurortų inovacijas. „Norisi gerosios patirties, idėjų, kaip mažas kurortas gali tapti žinomu tarptautiniu mastu. Tad kitų kurortų sėkmės istorijos labai domina“, – kalbėjo A. Kilijonienė.

Pasak M. Skritulsko, Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko, rengiant strateginį plėtros planą būtina nepamiršti, kad Lietuva yra jūrinė valstybė, tačiau turimas potencialas, galimybės nėra išnaudojamos. „Kalbu ne tik apie infrastruktūrą, bet ir apie gyventojų mąstyseną. Manau, šiose srityje yra kur tobulėti. Palanga yra kurortas prie jūros, tad jūrinį potencialą turėtume labiau išnaudoti“, – teigė M. Skritulskas. Jis atkreipė dėmesį, jog Palanga turi ambicijas atgaivinti Šventosios uostą. Kita prioritetinė sritis, kuri jau yra plėtojama, M. Skritulsko nuomone, yra Palangos oro uosto ir skrydžių geografijos plėtra.

Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko teigimu, Palangoje pastaruoju metu labai pastebimas tarptautinio turizmo augimas. „Jei kurorte atsirastų gydyklų, jei išnaudotume turimą gamtos išteklių – geoterminį vandenį, Palanga turėtų dar didesnį išskirtinumą“, – sakė jis.

Kitas aktualus klausimas, kurį būtina išnagrinėti strateginiame plėtros plane, M. Skritulsko nuomone, yra bendros urbanistinės infrastruktūros visoje savivaldybės teritorijoje plėtra. „Ligšioliniame miesto strateginiame plėtros plane buvo numatyti miesto pocentriai – Kunigiškės, Nemirseta ir kt. Tačiau žvelgiant į ateitį turėtų atsirasti viena erdvė su bendra susisiekimo infrastruktūra, nes šiandien susisiekimas su pocentriais vykdomas tik regioninės reikšmės keliais“, – kalbėjo Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas. Jam pritariantis R. A. Mikalkėnas pabrėžė, jog rengiant miesto strateginį plėtos planą, reikėtų galvoti apie naujos kartos viešąjį transportą, jungiantį teritoriją nuo Klaipėdos iki Būtingės.

A. Kilijonienė taip pat sutiko, jog darnus judumas, susiekimas yra itin svarbus klausimas. „Gyvenvietės jungiasi, neapgyvendintų teritorijų lieka vis mažiau, tad iki 2030 m. Palangos miesto savivaldybės teritorija taps vientisa. Tad būtina galvoti apie integralias susisekimo jungtis“, – sakė ji.

Turizmo, sveikatos ir socialinės apsaugos komitetui vadovaujantis S. Simė atkreipė dėmesį į aktyvaus sporto svarbą kurorte, juo labiau kad gamtinės sąlygos Palangoje tam yra labai tinkamos. „Žmonės į Palangą atvažiuoja ne vien ilsėtis ar maudytis jūroje. Mes turime ne tik sportui itin palankias gamtines sąlygas, bet ir geras sporto bazes, puikiai išplėtotą apgyvendinimo sektorių – reikia visa tai išnaudoti“, – pabrėžė S. Simė.

I. Pociuvienė atkreipė dėmesį į visiems – tiek vietos gyventojams, tiek kurorto svečiams – aktualius dviračių takus. Jos teigimu, kasmet vis labiau augant aktyvaus gyvenimo būdo propaguotojų skaičiui, bendri dviratininkams ir pėstiesiems skirti takai jau darosi nebesaugūs. Todėl būtina užbėgti gresiančiai problemai už akių bei pagalvoti, kaip atskirti dviratininkų ir pėsčiųjų srautus.

E. Kuznecova pabrėžė poilsio įvairovės kurorte svarbą.

Palangos miesto strateginis plėtros planas iki 2030 m. turi būti parengtas per septynis mėnesius – iki 2021 m. vasario mėn. Per šį laikotarpį vyks intensyvus darbas atskirose darbo grupėse, į kurias bus įtraukti ne tik vietos politikai, Savivaldybės administracijos specialistai, bet ir verslo atstovai, visuomenė. Atskirų grupių darbą koordinuos Koordinacinė darbo grupė.

Rengiant šį svarbų dokumentą bus atlikta aktualių duomenų analizė, metų pabaigoje numatytas viešasis svarstymo renginys, o Savivaldybės tarybai tvirtinti strateginį miesto plėtros iki 2030 m. planą numatoma pateikti 2021 m. pradžioje.

Palangos miestas strateginis plėtros planas
Jei pastebėjote klaidą, pažymėkite reikalingą tekstą ir spauskite Ctrl+Enter, kad pranešti apie tai redakcijai.
Exchange Rates
USD 1,042