Įsibėgėjus vasaros sezonui ir žmonėms norint pasimėgauti karštais saulės spinduliais, Palangos gelbėtojai primena, jog net ir kurorte gali tykoti įvairūs pavojai.
Nors vasaros sezonas dar neįpusėjo ir vandens temperatūra nesiekia nė 20 °C, tačiau Palangos gelbėtojams darbo nestinga. Gelbėtojai kiekvieną dieną suteikia pirmosios pagalbos paslaugas traumas ar lūžius patyrusiems žmonėms.
„Žmonės šokinėja, nukrenta, tad jau turėjome rankos išsinarinimą, lūžį, taip pat ir ne vieną skendimą. Toks mūsų darbas“, - sakė Palangos gelbėtojų tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas.
Kurorto paplūdimyje kiekvieną dieną patruliuoja gelbėtojai ir policijos pareigūnai. Nors draudimas vartoti alkoholį paplūdimyje įsigaliojo dar šių metų pradžioje, tačiau žmonės į tai nekreipia dėmesio. J. Pirožniko teigimu, tiek policija, tiek gelbėtojai atlieka prevencinį darbą ir įspėja poilsiautojus apie gresiančias pasekmes.
Gelbėtojų teigimu, apgirtę žmonės skęsta labai greitai ir net nespėja paprašyti pagalbos. Tad gelbėtojai nuolatos stebi žmones ir jei mato apsvaigusį asmenį, jokiu būdu neleidžia jam pasiekti vandens. Nuo alkoholio apsvaigę poilsiautojai būna įspėti savo noru palikti paplūdimį, jei žmonės priešinasi, tuomet yra kviečiami policijos pareigūnai.
Palangos gelbėtojų darbą šiek tiek palengvina ir turima technika: bepiločiai dronai, vandens motociklai, kateriai, keturračiai ir džipas. Taip pat šiuo metu yra laukiama naujo drono, kuris atnešdamas gelbėjimosi ratą padės gelbėti gyvybes. Pastarasis gebės traukti iš vandens iki 50 kg sveriantį žmogų, o jei skęstančiojo svoris bus didesnis, tuomet žmogus laikydamasis už gelbėjimosi rato lauks, kol atvyks gelbėtojai ir saugiai jį transportuos į krantą.
TECHNIKA. Palangos gelbėtojų darbą šiek tiek palengvina ir turima technika., Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
Gelbėtojai įspėja, kad Baltijos jūroje gali būti duobių, kurias suformuoja povandeninės srovės. Duobės dažniausiai būna ne didesnės nei 3-4 metrų skersmens, tad, J. Pirožniko teigimu, įkritus į duobę svarbiausia yra nepanikuoti. Įkvėpti oro ir stengtis apiplaukti arba apeiti duobes.
Dar vienas pavojus, tykantis Baltijos jūroje, tai povandeninės srovės. Patekus į jas gelbėtojai rekomenduoja nesipriešinti, nes srovė neša tik apie 10-15 metrų, o vėliau paleidžia ir jau tada žmogus gali sugrįžti į krantą.
Poilsiautojai, nemokantys plaukti ar nepasitikintys savo jėgomis, yra raginami pamatę skęstantį žmogų pirmiausia pranešti gelbėtojams arba skambinti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112.
„Neįsitikinę savo jėgomis, kad tikrai galėsite padėti žmogui, jokiu būdu nešokite į vandenį, nes dėl vieno skęstančiojo gali atsirasti net keli nuskendę. Mes prašome, kad geriau nuo kranto numestumėte kokią virvę, pripučiamą kamuolį ar padangą, kad žmogus galėtų užsikabinti ir pasilaikyti, kol atvažiuos pagalba“, - pabrėžė Palangos gelbėtojų vadas.
Siekiant išvengti pavojaus gauti saulės ar karščio smūgį, poilsiautojai, leidžiantys laiką paplūdimyje, yra raginami nepamiršti gerti daug skysčių, dėvėti galvos apdangalus bei teptis apsauginiais kremais nuo saulės.
Informacija
Žmonės jūroje dažniausiai skęsta, nes pakliūva į duobę ir juos pradeda nešti į jūrą atgalinė srovė. Pakliuvęs į srovę žmogus pradeda panikuoti, eikvoti energiją, gauna ne vieną gurkšnį ir taip nuskęsta.
Jei pakliuvote į duobę ir jus neša į jūrą, bet toje vietoje, kur ėjote maudytis, budi gelbėtojai, svarbiausia nepanikuoti. Stenkitės ramiai išsilaikyti ant vandens paviršiaus ir gelbėtojas, pastebėjęs jus, ištrauks.
Jeigu nutarėte išplaukti pats, savo jėgomis, tuomet svarbiausia plaukti atgal į jūrą ir arba į kairę, arba į dešinę. Išplaukti iš tos teritorijos, kur yra duobė, nereikia skubėti ir stipriai plaukti. Ramiai išsilaikyti ant vandens ir plaukti palei krantą į dešinę arba į kairę. Taip išplauksite iš duobės ir jūra tada padės jums pati grįžti į krantą, kur jau duobės nebebus.
Pagrindinis patarimas - nepanikuoti ir nesistengti labai greitai grįžti į krantą. Tai būtų tas pats, kaip upėje prieš srovę plaukti, bet jūroje jūs tik eikvosite energiją.
Vaiva MAKARAUSKAITĖ,
